Emocijos – tam tikras santykis su išorinio ir vidinio pasaulio dirgikliais, teigiama arba neigiama reakcija į mus supančią aplinką bei įvykius. Emocijos pasižymi pojūčių gausa: mes galime jausti baimę, pyktį, nuostabą, susierzinimą, džiaugsmą, įtūžį. Tai tarsi pasąmonės siunčiama žinutė, reakcija į vieną ar kitą situaciją. Visgi šiuolaikiniame, nuolat kintančiame pasaulyje ne viskas paprasta: retsykiais tenka šypsotis, kai norisi šaukti iš nevilties, slėpti savo baimes, idant jomis nepasinaudotų kiti, mandagiai linkčioti, kai vadovas kritikuoja sunkaus triūso vaisius.
Parengė – Monika Kazlauskė
Asociatyvinės nuotraukos iš Unsplash.com
Anot Visuotinės lietuvių enciklopedijos, emocijos (pranc. emotion < lot. emoveo – išjudinu, jaudinu), subjektyvūs išgyvenimai, apibūdinantys reikšmingus gyvūno arba žmogaus poreikiams (motyvacijai) įvykius, reiškinius, situacijas ir skatinantys veikti atsižvelgiant į juos. Knygos „Iš emocinės tuštumos“ autorė bei įžymi psichologė Jonice Webb teigia: „Emocijos būtinos išgyvenimui. Jos nurodo, kada mums gresia pavojus, kada reikia bėgti, kada kovoti ir už ką verta kovoti. Emocijos yra būdas, per kurį kūnas bendrauja su mumis ir skatina mus daryti tam tikrus veiksmus.“
Išjaustos, suprastos ir paleistos emocijos – sveikos ir harmoningos asmens būties dalis. Gebėjimas atpažinti, išgyventi ir paleisti emocijas – emocinės brandos ir vidinės stiprybės požymis.
Neuromokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, žmonių gebėjimas jausti emocijas išsivystė anksčiau nei gebėjimas mąstyti. Psichologė J. Webb teigia: „Emocijų neįmanoma ištrinti ir atsižadėti, lygiai kaip negalima sunaikinti ir nepaisyti alkio ar troškulio, alkūnių ar ausų spenelių.“ Emocijoms būdingas tam tikras cikliškumas: jos gimsta, auga, vienos išsiveržia tarsi ugnikalnis, kitos – tik blyksteli ir išnyksta. Išjaustos, suprastos ir paleistos emocijos – sveikos ir harmoningos asmens būties dalis. Gebėjimas atpažinti, išgyventi ir paleisti emocijas – emocinės brandos ir vidinės stiprybės požymis.
KODĖL KARTAIS EMOCIJOS IMA SLĖPTIS?
Tiesa, kartais aplinkybių ar vidinių baugulių verčiami bandome savo emocijas užmigdyti. Neretai siela šaukia iš nepasitenkinimo, tačiau išorė spinduliuoja santūrumu ir ramybe. Užgožtos ir pamintos emocijos ima niršti, jos neišnyksta, o apsigyvena pasąmonėje, nuolatinis bandymas ignoruoti jų siunčiamus signalus gali baigtis įvairiais fiziniais ir dvasiniais negalavimais. Ignoruojamos emocijos kaupiasi tarsi šiukšlės mūsų kūne ir sieloje, mes negalime jų kruopščiai sušluoti ar apsimesti, kad jų paprasčiausiai nėra. „Deja, nuslopintos emocijos nemiršta. Jos buvo priverstos nutilti. Ir iš vidaus toliau daro įtaką žmogui“, – Zigmundas Froidas.
Ignoruojamos emocijos kaupiasi tarsi šiukšlės mūsų kūne ir sieloje, mes negalime jų kruopščiai sušluoti ar apsimesti, kad jų paprasčiausiai nėra
Dar vienas emocijų slopinimo veiksnys – pozityvaus mąstymo kultas, negailestingai ištrėmęs slogias mintis ir jausmus į nepageidaujamų ir net smerktinų emocijų sąrašą. Šio mąstymo skleidėjai tikina, kad mūsų mintys kuria mus supančią realybę. Ir jei kartais virš šios realybės ima kauptis pilki debesys, imame stropiai apsimetinėti, kad šie paprasčiausiai neegzistuoja. Žmogaus maitinimasis tik pozityviu mąstymu galiausiai sutrikdo sudėtingą vidinę sistemą. Visgi, kad ir kaip trokštume į viską reaguoti tik pozityviai, tai prieštarauja mūsų prigimčiai: mat vos tik gimę gavome negrąžintiną įvairiaspalvių emocijų paketą. Tad kartais turime leisti sau stabtelėti: išjausti „nemadingas emocijas“ ir jas paleisti.
IŠORINĖS PRIEŽASTYS, VERČIANČIOS EMOCIJAS SLĖPTIS
- Neigiamos reakcijos baimė.
- Problemų neigimas.
- Nenoras prisiimti atsakomybę.
- Priklausomybė nuo svetimos nuomonės.
- Atstūmimo baimė.
- Baimė atsidurti dėmesio centre.
- Noras pritapti prie daugumos.
- Nepasitikėjimas savimi.
- Bandymas, paminant savo įsitikinimus ir vertybes, išvengti konfliktų su savimi ir supančia aplinka.
KIEKVIENA EMOCIJA TURI PRASMĘ
Tiesa, pernelyg audringos emocijų išraiškos taip pat neturėtų tapti mūsų siekiamybe. Be abejo, savaime pyktis nėra neigiama emocija: pyktis mums padeda apginti asmenines ribas ir apsaugoti asmenines vertybes, tačiau kartais pyktis gali virsti destruktyviu, t. y. peraugti į agresiją. Neišreikšti, neišakyti neigiami jausmai lemia įtūžio protrūkius. Įsisiautėjęs ir nevaldomas įtūžis gali sukelti konfliktus su aplinkiniais, sugriauti santykius su artimaisiais, išgąsdinti ar atstumti mylimuosius. Taigi itin svarbu rasti pusiausvyrą tarp visą griaunančių emocijų apraiškų ir jų ignoravimo.
Į emocijas derėtų pažvelgti kaip į sielos žinutes, nederėtų jų sumenkinti ar išaukštinti, taip pat derėtų vengti klijuoti joms griežtas etiketes „blogos“, „geros“ – mat visos mūsų reakcijos yra natūralios ir naudingos.
Į emocijas derėtų pažvelgti kaip į sielos žinutes, nederėtų jų sumenkinti ar išaukštinti, taip pat derėtų vengti klijuoti joms griežtas etiketes „blogos“, „geros“ – mat visos mūsų reakcijos yra natūralios ir naudingos. Jos padeda priimti sprendimus, suteikia informacijos apie supančią aplinką, padeda nepasiklysti kasdieninėse situacijose. Vertėtų suvokti, kad nesame pajėgūs išjungti savo emocijų, tačiau galime pasirinkti, kaip į jas reaguoti. Garsusis šveicarų psichiatras Carlas Gustavas Jungas teigė: „Emocijos praneša mūsų „vidiniam stebėtojui“, kokią reikšmę mūsų poreikiams turi situacija, daiktas ar įvykis, su kuriuo susidūrėme.“
NEIŠJAUSTŲ EMOCIJŲ POVEIKIS ŽMOGAUS BŪSENAI
Ko gero, ne kartą teko girdėti posakį „Visos ligos prasideda galvoje“. Šis posakis atsirado ne veltui. Psichikos sveikatos specialistai vieningai teigia, kad emocijų ignoravimas – daugelio sielos ligų priežastis. Gebėjimas tinkamai išreikšti emocijas yra nepaprastai svarbus įgūdis. Žmogaus organizmas tarsi itin sudėtinga, galybę jungčių turinti sistema, jame nėra nereikalingų ir nesvarbių detalių. Tad itin svarbu užtikrinti kūno ir sielos darną. Užslopintos emocijos anksčiau ar vėliau sutrikdo šią įmantrią sistemą ir kūnas ima siųsti pagalbos signalus. Taigi, kai asmens pasąmonė nebesugeba sutalpinti visų emocinių šiukšlių – neišreikštų jausmų, šios išsiveržia įvairiais psichikos sveikatos negalavimais: panikos atakomis, nerimu, depresija, agresijos priepuoliais arba net fiziniais skausmais.
Kai asmens pasąmonė nebesugeba sutalpinti visų emocinių šiukšlių – neišreikštų jausmų, šios išsiveržia įvairiais psichikos sveikatos negalavimais: panikos atakomis, nerimu, depresija, agresijos priepuoliais arba net fiziniais skausmais.
Neišjaustos, neįsisąmonintos emocijos taip pat gali imituoti ir įvairias kūno ligas: virškinamojo trakto, kraujotakos, širdies veiklos, kvėpavimo sistemos negalavimus. Pajutę nerimą keliančius simptomus skubame pas gydytojus ir neretai po galybės išsamių ir sudėtingų tyrimų išgirstame frazę: „Jūsų tyrimų rezultatai puikūs.“ Visgi negalavimai nebūna iš piršto laužti, o specialistai ši reiškinį vadina psichosomatinio pobūdžio sutrikimu. Kitaip tariant, užslėptų emocijų ir negatyvių jausmų išraiškos kūne padariniu.
Neretai slėpti savo emocijas išmokstame dar vaikystėje. Kartais tėvai, patys to nesuvokdami, bando slopinti vaiko reakcijas į tam tikras stresines ar stiprių emocinių išraiškų reikalaujančias situacijas. Vaikystėje dažnai kritikuojamas ir gėdinamas vaikas užaugęs ima manyti, kad emocijos – silpnumo ir nestabilios psichikos požymis. „Emociškai apleisti žmonės buvo išmokyti stengtis ištrinti, paneigti, nustumti į antrą planą, o kai kuriais atvejais net gėdytis šios neįkainojamos integruotos grįžtamojo ryšio sistemos. Kadangi tokie žmonės nesiklauso savo emocijų, jie atsiduria nepalankesnėje padėtyje nei kiti“, – tikina dr. J. Webb.
KAIP PADĖTI SAVO EMOCIJOMS IŠSILAISVINTI?
- Imkite ir susitaikykite, kad visos emocijos yra mūsų dalis. Pyktis ir liūdesys – natūrali reakcija į tam tikras aplinkybes. Be to, šios emocijos net naudingos, jos padeda geriau pažinti save ir neleidžia įvykti emociniam perdegimui. „Gebėjimas piktintis – svarbiausia kiekvieno doro žmogaus ginkluotės dalis“, Jamesas Russellas Lowellis
- Išmokite pažinti savo kūno kalbą. Širdies permušimai, nemiga, nepaaiškinamas nerimas, o gal virškinimo sutrikimai, kai atlikti tyrimai sako, kad esate fiziškai sveikas – kūno bandymas perspėti, kad kažin kas negerai. Fizinių pojūčių stebėjimas ir reakcijų į tam tikrus įvykius analizė gali atsakyti į klausimą „kur slypi mūsų negalavimų priežastis“.
- Išliekite neigiamas emocijas popieriuje: ko gero, pats paprasčiausias būdas išlieti neigiamus jausmus – rašymas. Paimkite lapą ir leiskite savo emocijoms šėlti, o tada sunaikinkite jį – suteikite neigiamoms emocijoms galimybę būti išjaustoms ir paleistoms.
- Nebijokite diskutuoti ir drąsiai dalykitės savo požiūriu: retsykiais esame linkę pasilikti nuomonę sau, tarsi bijodami, kad mūsų mintys ir įsitikinimai gali būti klaidingi ar menkaverčiai, todėl klausydamiesi pašnekovo nuolankiai linkčiojame baimindamiesi įsiterpti ir išsakyti savo poziciją. Visgi svarbu išmokti pagarbiai išreikšti savo nuomonę ir nebijoti diskutuoti.
- Išmokite pasakyti „ne“: nors egzistuoja nuomonė, kad gyvenimui visada privalome sakyti „taip“, gebėjimas pasakyti „ne“ taip pat nepaprastai svarbus. Jei imate pastebėti, kad aplinkiniai ima naudotis jūsų dosnumu, o jūs, nors ir nenoromis, lyg didvyris spindinčiais šarvais, vos tik kas nors paprašo, visada skubate į pagalbą, – metas imtis veiksmų.
- Nekaupkite nuoskaudų: jei jaučiate, kad kitas žmogus jūsų atžvelgiu elgiasi nepriimtinai, nelaukite, kol persipildys jūsų kantrybės taurė, nebijokite jam iškart apie tai pasakyti. Sąžiningas ir nuoširdus pokalbis gali padėti išvengti galybės konfliktų ateityje, sustiprinti santykius ir net padėti išvengti skyrybų.
Taigi emocijos – neatsiejama žmogaus esybės dalis, neleidžianti virsti sustabarėjusiais bedvasiais mechanizmais. Gebėjimas jausti emocijas – visatos dovana, kurios ignoravimas anksčiau ar vėliau sutrikdo gudriai suregztą žmogaus organizmo sistemą. Nors gyvename sudėtingame pasaulyje, kuriame privalome prisitaikyti prie visuomenės sukurtų standartų ir ne visada galime leisti sau atsiduoti emocijoms, visgi nepaprastai svarbu išmokti tinkamai jomis disponuoti: pripažinti, susitaikyti ir paleisti.
