Dėl didžiulio vidinio nerimo, nuolatinės įtampos, negalėjimo atsipalaiduoti, nuovargio laikant visus keturis namų kampus ir gyvenimo išsipildymo jausmo trūkumo, pastaruoju metu vis daugiau moterų atsigręžia į klausimą: Kas yra moteris? Kas yra moteriškumas? Apie ką tai yra? Ką šiais laikais reiškia būti moterimi? Jaustis moterimi? Ar tai legalu?
Ar nuo vyrų skiriamės tik tuo, kad galime gimdyti, žindyti krūtimi, o vyrai – ne? Tik tiek? Ar yra kažkas daugiau? Moteriškos laimės jausmas? Moteriška pilnatvė? Džiaugsmas būnant moterimi? Ar jis išvis egzistuoja? Ar gyvenimas – tai nuolatinė kova ir kietumas?
Neseniai vienas vyras uždavė man klausimą: „Kristina, kodėl tiek daug moterų šiuo metu veikia iš vyriškos energijos?“ Minutėlę sustojau... Matau, kad taip yra... Jaučiu, kad tai nesuteikia laimės nė vienai lyčiai, tačiau... Kodėl taip yra? Nebuvau susimąsčius. Bepigu pulti moteris ir suversti visą kaltę tik joms – „jūs elgiatės vyriškai, norite visur vadovauti, veržiatės pirmauti versle, sporte ir politikoje...“
Taip, ėjimo į pasaulį būdas yra konkrečios moters pasirinkimas, tačiau iš esmės tai – visumos problema... Bet ją išsispręsti tenka pačiai moteriai. Man ir tau. Nekaltinant savęs, o žvelgiant į situaciją su švelnumu ir atjauta... Žinoma, jei norisi.
PIRMA – SUPRASTI
Labai dažnai nenorime pažvelgti problemai į akis, nes pamatę ją pradedame kaltinti save... Tačiau iš tiesų viskas vyksta priešingai – situacijos suvokimas iš plačios perspektyvos leidžia nusimesti kaltę, nes suprantame, kad ne mes pasirinkome tokį būdą gyventi, o toks būdas mums teko, kitaip tariant – tuo metu tai buvo vienintelis būdas išgyventi, o dabar galime rinktis kitaip.
Apie ką aš kalbu? Kodėl sakau, kad negalima kaltinti moterų dėl jų vyriškos gyvenimo strategijos? Todėl, kad tai dažniausiai kyla iš gilios trauminės patirties ir saugumo paieškų. Jei moteris, būdama maža, patyrė emocinį ar fizinį apleidimą, smurtą, išdavystę, nesaugumą ar buvo palikta, ji instinktyviai perima savo gyvenimo kontrolę, kad daugiau taip nenutiktų. Jos smegenys išmoko: „Jei nepadarysiu pati – niekas man neduos“. Tai sukuria gynybinę, vyrišką elgesio formą, kuri išoriškai atrodo stipri, bet viduje yra įsitempusi, pervargusi, išsekusi...
Moterys taip pat patiria stiprų kultūrinį spaudimą. Šiuolaikinė visuomenė vertina rezultatus, produktyvumą, efektyvų tikslų siekimą, o tai – vyriški principai. Moterys nesąmoningai išmoko: „Jei nori būti verta pagarbos ir mylima – turi pasiekti, įrodyti, nugalėti“. Dėl to natūrali moteriška būsena – būti, priimti, jausti – šiandien laikoma silpnumu.
Daugelis moterų niekada nebuvo mokytos būti moterimis – ne iš knygų, o iš gyvų pavyzdžių.
Nematydamos aplink švelnios, pasitikinčios savo moteriška esybe moters, jos perėmė vyriškus modelius kaip vienintelį veikimo būdą. Tai sukūrė vidinį konfliktą: „Veikiu kaip vyras, bet jaučiuosi išsekusi kaip moteris...
O dar feminizmas... Šis moteris ginantis judėjimas mus išlaisvino, bet neatkūrė balanso. Feminizmas iškėlė moters teises ir balsą – tai labai svarbu ir buvo reikalinga, bet kartu jis užslopino pačią moteriškumo esmę: švelnumą, pasitikėjimą, lėtumą, kūniškumą, cikliškumą. Moteris buvo išmokyta būti „stipri“, „nepriklausoma“, „viską daranti pati“ – bet ne būvanti, priimanti, pasitikinti, tekanti, švelni....
Tad sudėjus visus šiuos dalykus tikrai galime sakyti, kad šiuolaikinė moteris NĖRA vyriška, ji tiesiog BIJO atsipalaiduoti ir paleisti kontrolę. Nes praeities patirtys jai sako, kad paleidus vadeles, viskas sugrius ir mes pražūsim...
MOTERIS PAGAL KABALĄ
Moteriai, kuri jaučia, jog norėtų atsisakyti gyventi iš vyriškos energijos, pirmiausia svarbu suvokti, kas ji yra žvelgiant plačiąja prasme – koks Kūrinijos kūrinys ji yra, t. y. kokia jos vertė vidine prasme. Apie tai labai gražiai kalba Kabala.
Kabalos mokyme viskas remiasi energiniais principais, o ne paviršinėmis formomis. Kaip žinome, Visata yra sudaryta iš dviejų pagrindinių jėgų: vyriškos jėgos (davimas, aktyvumas, forma) ir visiškai priešingos – moteriškos jėgos (priėmimas, pasyvumas, turinys) (žodžio „pasyvumas“ nereikėtų suprasti tiesiogiai). Sąveikaujant šioms dviems jėgoms pasaulyje gimsta Gyvybė.
Kabalos Gyvybės medyje moteris atspindi apatinę, 10-ąją sefirą Malchut, kuri simbolizuoja žemę, Kūrinijos pagrindą, kūną, materiją, formą, šio pasaulio realybę. Jos prigimtis yra PRIIMTI IR ĮKŪNYTI.
Būtent todėl Kabalos požiūriu moteris visų pirma atspindi norą gauti, norą priimti – tai labai svarbi kūrinijos savybė, nes tik šio noro dėka visa kas buvo sukurta.
Taip pat Moteris savo esme yra Šviesos indas (kli), priimantis dvasinę energiją iš Kūrėjo. Šis „indas“ nėra pasyvus – veikdamas jis transformuoja priimtą energiją į gyvybę, meilę, rūpestį, išmintį. Pagal Kabalą, Kūrėjas yra Šviesos šaltinis – begalinė davimo jėga. Moteris – Malchut – yra indas, kuris priima tą šviesą, bet tarp jų dar veikia vyras, kaip tarpinė grandis – kanalas, per kurį ta šviesa dažnai teka į moterį. Vyras yra duodantysis, o Moteris – priimančioji.
Kabalos mokyme vyras simbolizuoja dvasinę jėgą, formą, sėklą, o moteris – indą, materiją, realizaciją. Tai nereiškia, jog vyras svarbesnis – veikiau tai dvasinė funkcija, o ne socialinis vaidmuo.
Kaip tai veikia?
Vyras gauna šviesą iš aukščiau ir dalijasi ja su moterimi. Tai vyksta ne tik fizine prasme, bet ir energetine bei dvasine: per meilę, žodžius, paramą, širdies būseną, intenciją. Moteris priima tą šviesą ir paverčia ją realybe: šiluma, harmonija, gyvybe. T. y. gautą šviesą Moteris pertvarko, papildo, užaugina ir atiduoda vyrui bei dalijasi su visu pasauliu.
Taigi vyras be moters – kanalas be paskirties, o moteris be vyro – indas, neturintis, ką transformuoti.
Šias vidines funkcijas itin svarbu žinoti santykiuose esančiai ar santykius susikurti norinčiai moteriai. Mat dėsnis „Sėkla (vyras) → dirva (moteris) → vaisius (gyvybė)“ veikia visuose lygmenyse. Vyras duoda moteriai meilę, rūpestį, saugumą, finansus, o moteris iš to augina šilumą, ramybę, švelnumą, vaikus, namų jaukumą, savo pačios kūrybą.
Sumaišius šiuos dėsnius subyra visa Gyvybės kūrimo seka ir abi lytys tampa nelaimingos. Remiantis Kabala – moteris NĖRA silpna, jei ima iš vyro, ir moteriai NEREIKIA bijoti imti iš vyro, nes tokia jos fizinė ir dvasinė prigimtis. Todėl moters šūkis vyrui „Aš pati, man tavęs nereikia“ per laiką padarys moters indą tuščią ir išsekusį...
JEI MOTERIS NETURI PARTNERIO
Perskaičius šią informaciją, gali kilti klausimas, o ką daryti moteriai, kuri neturi partnerio? Tačiau Kabalos požiūriu moteris, skirtingai nei vyras, gali augti net neturėdama šeimos. Ji yra labiau „savaime motyvuota“ siekti dvasinės transformacijos ir suvokti gyvenimo tuštumos pojūtį kaip paskatą vidinei paieškai.
Šiais laikais moterims prieinamos daugybė terapijų ir savigydos būdų, kurie padeda auginti savyje moterišką energiją. Kiekviena galime pasirinkti praktiką, labiausiai atitinkančią mūsų vidinius ir išorinius poreikius – svarbiausia jausti kryptį, kuria norime vesti save.
Tad šįkart pateiksiu jums kryptį „Būti moterimi“ – tai savybės ir būsenos, kurios tarsi vidinis kompasas padės susigrąžinti moteriai savo prigimtinę galią.
MOTERIŠKUMAS PAGAL KABALĄ
1. Priėmimas
Gebėjimas priimti gyvenimą tokį, koks jis yra – be kovos, kontrolės ar agresijos.
Tai nereiškia pasyvumo, negebėjimo svarbiausiose situacijose pasakyti „ne“ ar kasdienos veiksmų stoką – tai reiškia vidinį pasitikėjimą, jog tai, kas vyksta, turi gilesnę prasmę.
2. Tekėjimas, cikliškumas
Moteris nėra linijinė. Ji gyvena bangomis – kartais aktyvi, kartais tyli, kartais kūrybinga, kartais tuščia. Jos jėga slypi prisitaikyme prie savo pačios ciklų, o ne pastangoje visuomet išlikti vienodai.
Tikra moteris jaučia, kada laikas kalbėti, o kada tylėti, kada veikti, o kada ilsėtis.
3. Švelnumas
Švelnumas nėra silpnumas, o moters galia, kuri sušildo, nuginkluoja ir gydo. Švelnumas – tai būdas, kuriuo moteris bendrauja su savimi ir su visu pasauliu.
4. Pasitikėjimas ir tikėjimas
Moteriškas pasitikėjimas – tai ne „aš viską galiu“, o „mane veda“. Moteris remiasi ne į rezultatą, ne į logiką, bet į intuiciją, jausmą, Dievo vedimą. Pasitikėjimas – tai, kai moteris leidžia pasauliui ją apkabinti, o ne pati neša viską ant savo pečių. Kabaloje posakis „Tikėjimas virš žinojimo“ puikiai atspindi šią moteriškąją galią.
5. Buvimas
Skirtingai nei vyras, kuris juda į tikslą, moteris turi jėgą būti čia ir dabar. Buvimas – tai galia savimi išlaikyti erdvę, stebėti, įsižeminti. Ne spręsti, o savo ramia, švelnia būsena laikyti, kurti erdvę apie save. Tokia būsena sukuria ramybę vyrui, vaikams, namams ir pasauliui. Moteris – tai būvanti erdvė, o ne tikslo siekiantis judėjimas.
6. Kūrybingumas
Moteris – gyvybės nešėja. Ji kuria ne tik vaikus – bet ir erdves, žodžius, pojūčius, emocijas, estetiką. Kūrybingumas yra natūralus šaltinis, kai ji sugrįžta į savo centrą. Kūryba – tai jos ryšys su dvasiniu pasauliu, iš kurio ji semiasi įkvėpimo.
7. Savigarba / vidinė vertė
Ji žino, kad yra verta būti mylima. Jai nereikia konkuruoti, įrodinėti ar nugalėti – ji jau yra pakankama tokia, kokia yra. Kabalos požiūriu moteris savo esme yra Šviesos indas, Šventykla, į kurią nusileidžia Kūrėjo energija. Toks kasdienis prisiminimas padeda moteriai kelti savo vibracijas.
Unsplash.com nuotr.
MOTERIŠKUMAS IŠ PSICHOLOGINĖS PERSPEKTYVOS
1. „Būti“, o ne „daryti“
Moteriškas psichinis modelis orientuotas į procesą, pojūčius, ryšį, o ne vien rezultatą.
Jai svarbu: „Kaip aš jaučiuosi tame, ką darau?“ – o ne tik „ar padariau?“ Ji reaguoja per empatiją, įsijautimą, širdį, o ne šaltą analizę, greitį ir efektyvumą.
2. Santykių svarba
Psichologiškai moteriška sąmonė save apibrėžia per ryšį: „Kas aš esu šiuose santykiuose?“
Tai ne priklausomybė, o poreikis matyti save per kitą – jausti artumą, susiliejimą, priėmimą, todėl moteriai labai tinka būti šeimoje arba kurti moterišką bendrystę.
3. Emocinė įvairovė ir gilumas
Moteriškumas reiškia leidimą sau jausti įvairias emocijas – ne tik pozityvias, bet ir baimę, liūdesį, pažeidžiamumą. Tai gebėjimas „nepabėgti“ nuo emocijų, o jas apglėbti, išjausti, integruoti.
4. Intuicija
Psichologiškai moteriškumas siejamas su ne linijiniu mąstymu, o su intuicija, asociacijomis, giluminėmis įžvalgomis. Moteriškumas – tai pasitikėjimas ne visada „logiškais“ sprendimais, o vidiniu žinojimu, net jei jis neturi aiškaus pagrindimo.
MOTERIŠKUMAS NERVŲ SISTEMOS POŽIŪRIU
1. Atsipalaidavimas (parasimpatinė būsena)
Moteriška energija natūraliai klesti, kai kūnas yra ramybės režime – kai įsijungusi „ilsėkis ir virškink“ sistema, o ne „kovok ar bėk“.
Tai: lėtas kvėpavimas, atpalaiduoti raumenys, minkštas žvilgsnis, švelnūs judesiai.
2. Jautrumas vidiniams signalams (interocepcija)
Moteriškumas reiškia įsiklausymą į savo kūną: kada pavargau, kada reikia poilsio, šilumos, vandens, artumo. Tokiu būdu nervų sistema tampa „sąjungininke“ – ne spaudžiančia jėga, bet išmintingu vidiniu kompasu.
3. Lėtas tempas (aktyvuojama saugumo būsena)
Kai moteris ima judėti lėčiau, švelniau, giliai kvėpuoja, jos nervų sistema siunčia signalą: „Aš esu saugi“. Šioje būsenoje grįžta libido, kūryba, intuicija, ryšio poreikis.
4. Hormonas oksitocinas (ryšio neurocheminis pagrindas)
Moteriškas buvimas aktyvuoja oksitociną (ne kovos būseną ir ne adrenaliną). Jis atsiranda apkabinant, kalbantis iš širdies, esant bendrystėje, kuriant grožį, lytinio artumo metu.
IŠ VYRIŠKOS Į MOTERIŠKĄ VIBRACIJĄ
VYRIŠKA VIBRACIJA – „AŠ EINU IR DARAU“
Kai esi šitoje vibracijoje, tu sieki tikslo per logiką ir strategiją, valdai situacijas, nešiesi atsakomybę už rezultatą, esi orientuota į kontrolę (sąmoningai arba nesąmoningai). Tai tikrai reikalinga energija tam tikrose gyvenimo srityse – veikloje, finansuose, struktūros kūrime. Tačiau jei moteris tame lieka nuolatos, jos kūnas ir siela ima jausti pervargimą, sausumą, prasmės praradimą, emocinį išsekimą.
MOTERIŠKA VIBRACIJA – „AŠ ESU IR LEIDŽIU SAU BŪTI“
Kai moteris grįžta į savo moteriškąją vibraciją, ji neina per jėgą ir įtemptas pastangas – ji švelniai jaučia kryptį, ji nekuria dirbtinai – ji priima įkvėpimą, ji nespaudžia savęs pasiekti – ji auga lėtai, organiškai. Ji nevaldo pasaulio – ji pasirodo jame kaip Šviesos taškas, ir viskas savaime ima judėti į ją. Tai ne pasyvumas, o aukštesnė įtakos forma.
Tad kai moteris planuoja savo kelią ir kuria sau ateitį – ji veikia iš vyriško modelio. Ir jei tai yra jos pagrindinė gyvenimo laikysena, tuomet atsiranda kontrolės iliuzija – „turiu viską sudėlioti pati“. Dėl šio įsitikinimo kyla įtampa, nes viską reikia išmąstyti, paveikti, suvaldyti. Taip pat atsiranda baimė, kad jei nepavyks – tai pati kalta – nes juk viską kūriau pati.
Kai moteris grįžta į moteriškąją vibraciją:
- ji klausia savęs, kur ją kviečia vidinė energija;
- ji gyvena ne rezultatu, o būsenos tikrumu;
- ji neskuba, nes pasitiki, kad Šviesa ją veda kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką;
- ji nežino tikslaus plano, bet veikia tikėdama, kad visuomet yra tinkamoje vietoje kartu su Dievu.
Atlikite praktiką raštu --> SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI APIE MOTERIŠKUMĄ
