Dveji metai lovoje be perspektyvos pasveikti, gydytojų pasiūlymai sėdėti ratukuose ir nesiskųsti, gausybė išbandytų alternatyviosios medicinos būdų atvedė RASĄ LIBAL iki sprendimo ieškoti gijimo per mitybą ir tokiu būdu tarsi atkurti save iš naujo. Moteris jau trejus metus taiko „Medical Medium“ metodą. Savo „Instagram“ paskyroje Rasa_ir_gydanti_mityba dalijasi žiniomis, kurios leido jai pasveikti bei padeda palaikyti sveikatą šiandien. Alinantį sirgimo ir bandymų pagyti etapą išgyvenusi Rasa pasakoja, kuo susirgo bei kaip rado būdą pasveikti.
Nuotraukos – fotografė Anna Brujeva
Papasakokite, kada ir kaip susirgote? Kas Jums buvo diagnozuota, kokie simptomai pasireiškė? Kiek laiko truko šis etapas?
Mano istorija prasidėjo prieš 4 metus, kai susirgau COVID-19. Iš pradžių viskas atrodė labai optimistiškai, pasireiškė nesunkūs simptomai, tik kelias savaites niekaip neišėjo nusipurtyti sunkaus nuovargio. Palaipsniui simptomų ėmė vis daugėti. Jaučiausi sutrikusi, kaip aš, sveikas žmogus, kurio neprigaudavo net sloga ir pas medicinos specialistus per paskutinius penkiolika metų lankydavausi tik profilaktiškai, pvz., pas regos specialistą pasikeisti akinius, staiga atsidūriau lovoje su daugiau simptomų nei man yra metų. Buvo baisu skaičiuoti, ypač kai jų skaičius perkopė 50! Greitoji, ligoninės, nuolat varstomos skirtingų gydytojų kabinetų durys, daugybė tyrimų ir viena už kitą įmantresnės diagnozės – mikroinsultai, posturalinė ortostatinė tachikardija, vertigo, migrenos, MCAS ir alergijos, mialginis encefalomielitas ir chroniškas nuovargio sindromas, fibromialgijos apraiškos, smegenų rūkas, depresija, virškinimo sutrikimai, nemiga. Visi šie simptomai tilpo po ilgojo COVID-19 skėčiu. Tuo metu, kai susirgau, apie jį buvo kalbama mažai, nebuvo daug duomenų, mokslinių tyrimų, taikomi labiau eksperimentinio pobūdžio gydymo protokolai. Metus negerėjanti sveikata natūraliai vertė žvalgytis alternatyvų, nes iš gydytojų nesulaukdavau realių atsakymų, o tik nukreipimų pas kitus specialistus, arba tokių pasakymų kaip: „nesiskųskite, kiti juk numirė“, „negalite paeiti? Nusipirkite ratukus“, o kartais net dar blogiau – „neprisigalvokite“, „tikriausiai pati taip sau darote, nenorite išgyti“.
Knyga atsakė man į klausimą, kodėl negyju. Taip prasidėjo mano kelionė į sveikimą pasitelkus gydančią mitybą.
Skamba labai nejautriai... Kaip gydėtės? Žinau, kad išbandėte ir tradicinės, ir alternatyviosios medicinos gydymo būdus.
Kai susergame, manau, natūraliai tikimės, jog į mūsų skausmą bus atliepta greitai. Operacija, reabilitacija, vaistai – kelios savaitės ir jau esame sveiki. Skaičiuodama antrus ligos metus vis dar sunkiai išlipdavau iš lovos, gyvenau nuolatiniuose skausmuose, sunkiai sekėsi bet ką valgyti, dėl smegenų uždegimo mąstyti, kalbėti, jausti, miegoti, toleruoti garsą, šviesą, net pažinti save veidrodyje. Buvau įkalinta kūne. Dėl to negalėjau sustoti ieškoti kaip bent truputį pagerinti savo būvį. Praėjus tiek laiko buvo sunku tikėti išgijimu, o esama padėtis buvo tiesiog nepakeliama. Bandžiau viską, kas tik buvo įmanoma ir prieinama: gydymąsi funkcinės medicinos, kinų tradicinės medicinos klinikose, akupunktūrą, protarpinį badavimą, endobiogeniką, hipnoterapiją, natūropatiją, osteopatiją, psichoterapiją, energinius gyduolius ir net būrėjas, vartojau gausybę papildų, neskaičiuojant daugybės prieš tai aplankytų gydytojų ir jų paskirtų vaistų, bet nė vienas iš tų būdų nepadėjo man pasveikti.
Bulvę esame linkę demonizuoti, bet ji yra gydantis maistas, jei patiekiame garintą ir be riebalų.
Kaip atradote sveikimo kelią per mitybą? Kaip atrodė ir kiek laiko jis truko?
Mano artimųjų ir draugų rate visi žinojo, kad sunkiai susirgau. Ir, be abejo, stebėjosi. Sakydavo: „Juk ką tik vedei jogos pamokas“, „Nežinau kito tokio sveikuolio mūsų tarpe kaip tu“, „Nesuprantu, kaip tai galėjo nutikti!“ Esu dėkinga, jog visi bandė prisidėti kuo galėdami, jei tik nugirsdavo ką nors galimai naudingo, visad pasidalydavo. Vieną dieną draugė atvežė man Anthony Williamo, dar kitaip žinomo kaip Medicinos Mediumas, knygą „Liver Rescue“ (liet. „Išgelbėkite savo kepenis“). Skaityti turėjome kartu su vyru, nes tuo metu man smegenų uždegimas buvo tarsi „išsukęs“ vieną akį, raidės šokinėdavo, sunku buvo sekti mintį. Knyga atsakė man į klausimą, kodėl negyju. Taip prasidėjo mano kelionė į sveikimą pasitelkus gydančią mitybą. Viduje vis kirbėjo mintis: mumyse nuolat atsinaujina ląstelės, visi tai žinome, bet kodėl su laiku neišgyjame? Kodėl kai kurios ląstelės atsinaujina į sergančias, o ne sveikas, ko trūksta? Perskaičiau ir likusias septynias A. Williamo knygas. Pasakojant apie tai, gali atrodyti, kad viskas vyko greitai – atradau, perskaičiau ir išgijau. Iš tikrųjų prireikė apie 600 dienų stiprios disciplinos, motyvacijos ir kantrybės, kad vėl gyvenčiau visavertį gyvenimą. Nedaug, lyginant su tuo, kad įveikiau tai, ką gydytojai įvardijo kaip nepagydoma ir būtinybe nuolatos vartoti vienokius ar kitokius vaistus simptomams malšinti.
Kuo pagrįsta mityba, kurią pasirinkote? Ji paremta knygomis, kurias skaitėte, ar modifikavote ten pateiktus mitybos principus ir pritaikėte sau?
Neturėdama ko prarasti, nusprendžiau integruoti į savo gyvenimą knygoje „Išgelbėkite savo kepenis“ aprašomą mitybos metodą ir sąžiningai taikyti jį kelis mėnesius. Kaip tik artinosi vasara ir tikriausiai nėra geresnio laiko gydytis maistu, kai šilta ir lepina šviežio maisto gausa. Niekada nelaikiau savęs užkietėjusia sveikuole, bet mūsų šeimoje buvo svarbu, ką dedame į burną. Rūpinomės, kad niekada netrūktų daržovių, riebios žuvies, kokybiškų baltyminių produktų, vengdavome perdirbtų maisto produktų ir pan. Kitaip tariant, mūsų mityba buvo subalansuota. Perskaičiusi knygą supratau, jog sveiko ir chroniškai sergančio bei norinčio pasveikti žmogaus maisto pasirinkimai turėtų skirtis. Taip iš savo mitybos pamažu ėmiau eliminuoti pieno produktus, kiaušinius, uždegiminius sėklų aliejus, daugumą grūdų (jau anksčiau buvau atsisakiusi glitimo, kofeino), valgiau žymiai mažiau mėsos. Daug kam gali pasirodyti, kad tai – kraštutinumai, bet praleidusi lovoje daugiau nei pusantrų metų, buvau pasiruošusi viskam, o perėjimas prie augalinės mitybos bei kasdienis salierų sulčių gėrimas tikrai neatrodė per didelė duoklė. Knygose radau informacijos ir apie labiausiai gydančius vaisius, daržoves, vaistinius augalus, juos nedvejodama įtraukiau į savo mitybos racioną.
Gali atrodyti, kad viskas vyko greitai – atradau, perskaičiau ir išgijau. Iš tikrųjų prireikė apie 600 dienų stiprios disciplinos, motyvacijos ir kantrybės, kad vėl gyvenčiau visavertį gyvenimą.
Tikriausiai ne visiems tiks toks mitybos būdas, kokį pasirinkote Jūs. Kaip atsirinkti, kas tinka būtent mūsų organizmui?
Pritariu, tai nėra visiems priimtinas ar net būtinas mitybos būdas. Jų yra įvairių. Dažnai ginčijamasi, kuri mitybos „stovykla“ yra pati geriausia. Mano kuklia nuomone, būtent ta, kuri padeda jaustis gerai, turėti energijos, nepatirti jokių šalutinių simptomų. Buvau įstrigusi chroniško susirgimo gniaužtuose, neturėjau kur kreiptis, tad išmokau, kad yra dar viena labai paveiki priemonė gyti – sistemingai taikyti maistą kaip vaistą. Kiekvienas žinome, kad mityba labai svarbi, bet kur kas didesnį dėmesio gabalą, kai esame edukuojami apie sveikatingumą, „atkanda“ būtent judėjimas, pozityvus mąstymas ar meditacija. Taip, visi aspektai svarbūs, bet aš pabuvojau tose periferijose, kada atvertusi galvą į viršų ar pakėlusi rankas alpdavau, kada smegenų uždegimas būdavo toks intensyvus, kad nebeprasibrauna jokia pozityvi mintis, o nuolatinė meditacinė būsena, nes vienintelis dalykas, ką dar galėjau daryti be skausmo, buvo stebėti savo kvėpavimą, per du metus mažai kuo padėjo pasistūmėti į priekį. Knygose užsikabinau už paskutinės vilties išgyti atkuriant save iš naujo keičiant mitybą ir ja pasinaudojau. Nėra kitos mokslo srities, kurioje būtų tiek daug prieštaringos informacijos, kaip mityba. Sutikite, nei muzikoje, nei matematikoje nevyksta tokie agresyvūs ginčai. Į mano gyvenimą turėjo įsikišti aukštesnės jėgos, kad padėtų man atsirinkti tai, kas pasitarnavo gijimui.
Kaip atrodo Jūsų pačios mityba? Ką valgote?
Subalansuotai! (Juokiasi). Nesu linkusi priskirti savęs jokiai mitybinei grupei. Mano mitybos pagrindą sudaro augalai. Ypač daug dėmesio skiriu „gyvam“ maistui, t. y. daržovėms, vaisiams, uogoms, šakniavaisiams, žalėsiams, prieskoninėms žolelėms, nes tikiu, kad norint pasveikti neįmanoma to padaryti su „negyvu“ maistu.
Rytą pradedu nuo stiklinės šilto vandens arba vandens su citrina. Jau treti metai kasdien geriu salierų sultis, reguliariai plakuosi sunkiųjų metalų detokso glotnutį, kurio sudedamosios dalys valo toksinus, veikia antipatogeniškai, stiprina kraują. Laikausi taisyklės „nulis riebalų iki pietų“, kad neapkraučiau kepenų sunkiu darbu ir leisčiau joms pratęsti naktį pradėtą detoksikaciją. Pietums ir vakarienei mano mėgstamiausi pasirinkimai yra įvairiausios salotos, sriubos, troškiniai, kariai su daug daržovių, pupelių, lęšių.
Ypač daug dėmesio skiriu „gyvam“ maistui, t. y. daržovėms, vaisiams, uogoms, šakniavaisiams, žalėsiams, prieskoninėms žolelėms, nes tikiu, kad norint pasveikti neįmanoma to padaryti su „negyvu“ maistu.
Didelę raciono dalį užima įvairios bulvės – baltos, geltonos, oranžinės, mėlynos. Bulvę esame linkę demonizuoti, bet ji yra gydantis maistas, jei patiekiame garintą ir be riebalų. Anksčiau parduotuvėje rinkdavausi produktus pagal skonį ar priimtiną greitą paruošimo būdą, o dabar renkuosi pagal gydančias savybes. Į krepšelį būtinai dedu kryžmažiedžius dėl juose esančių sieros junginių, kurie, įrodyta, veikia priešvėžiškai, bet taip pat veja iš organizmo ir kitus nepageidautinus patogenus. Taip pat renkuosi smidrus, nes juose esanti asparagino rūgštis yra toksinų inhibitorė, alijošių, datules, papajas, gydančius žarnyną, uogas, nes nėra kito maisto, tokio gausaus antioksidantų, imbierą, pastarnokus, baklažanus, melionus, abrikosus, figas, įvairius grybus... Pro mano akis neprasprūsta tai, ką kiti dažnai apeina. Daugiausiai laiko praleidžiu būtent daržovių ir vaisių skyriuje. Kiekvienas produktas man yra kaip lobis su savo gydančiomis savybėmis. Buvo verta susirgti tam, kad pažinčiau jas.
Jau treti metai kasdien geriu salierų sultis, reguliariai plakuosi sunkiųjų metalų detokso glotnutį.
Kokius vitaminus ir mineralus papildomai reikia vartoti, juk augalinėje mityboje jų nepakanka ir galima „nusigydyti“?
Norėčiau akcentuoti, kad gydanti mityba, kuri yra pagrįsta maisto kaip vaisto taikymu išgijimui, ir bendrai augalinė mityba gali ženkliai skirtis. Negaliu kalbėti apie tai, ko gali trūkti augalinėje mityboje, nes ir kas penktam visavalgiui trūksta geležies, vitamino D, B12, kalcio, net elementaraus vitamino C, cinko, magnio. Atkreipkite dėmesį, kiek daug žmonių valgo viską, bet skundžiasi žemu hemoglobino ar feritino lygiu, jiems diagnozuojama osteoporozė dėl kalcio trūkumo, jie skundžiasi nuovargiu, hormonų disbalansu ir t. t. Gydanti mityba padėjo man išlipti iš sunkaus susirgimo, kausčiusio mane prie lovos 2 metus, tad „nusigydymo“ elementą atmesčiau. Tai be galo turtinga mityba, sukoncentruota į deficitų atkūrimą, toksinų ir patogenų šalinimą vartojant tam tikrą maistą ir augalus, o reguliarūs kraujo tyrimai tik patvirtina jos galią. Visi mano sveikatos rodikliai – puikūs (šypsosi).
PATARIMAI, IEŠKANTIEMS SPRENDIMO PAGERINTI SAVO SVEIKATĄ
- Pradėkite eliminuoti iš mitybos tai, kas prasilenkia su gera sveikata, pvz., perdirbtą maistą, gausų konservantų, taip pat uždegiminius sėklų aliejus, alkoholį, kofeiną, maistą-kamšalą, kurio maistinė vertė yra labai žema (pvz., įvairios bandelės).
- Įveskite į savo mitybą kuo daugiau „gyvo“ maisto, gausaus antioksidantų, priešuždegiminių, antibakterinių, antivirusinių, priešvėžinių ir visaip kitaip mus gydančių savybių. Toks maistas yra AUGALINIS.
- Vartokite mažiau riebalų. Kai sergame, turime maksimaliai išnaudoti savo detoksikavimosi galimybes. Jei mūsų kraujas bei limfa tiršti, virškinimo sistema nuolat apkrauta riebaus, ilgai virškinamo maisto, organizmas neturi kada užsiimti apsivalymo darbais. Jei mūsų detoksikavimosi sistema nedirba optimaliai, mes akumuliuojame taršą. Tada gali nutikti bet kas.
- Nepraeikite pro neragautus vaisius, uogas, daržoves, smalsaukite. Kiekvienas iš jų kupinas mums palankių gydančių cheminių junginių. Ne be reikalo pabrėžiama, kokia svarbi yra įvairovė. Mokslininkai pataria suvalgyti mažiausiai 30 skirtingų augalų kiekvieną savaitę. O kiek jūs jų suskaičiuotumėte savo mityboje per savaitę?
Norintiems gyventi sveikiau: Rasos Libal gydančios augalinės mitybos receptai čia.
