Emocinis, psichologinis ir narcisistinis smurtas dažnai lieka nematomas, o jo žaizdos – gilios ir ilgalaikės. Daugelis moterų patiria įvairias smurto formas, tačiau neįvardina jų dėl gėdos, kaltės ar aplinkinių nesupratimo.
Solveiga Smith – sertifikuota narcisistinio smurto ekspertė, trauma informuota koučerė, hipnoterapeutė – padeda moterims atpažinti patirtas traumas, išsilaisvinti iš smurto santykių ir susigrąžinti ryšį su savo kūnu. Šiame interviu ji atskleidžia, kas yra narcisistinis smurtas, kaip jis palieka žymes gyvenime ir santykiuose, bei kokius pirmuosius žingsnius moteris gali žengti į savo gijimą.
Solveiga, esate specialistė, padedanti moterims išsivaduoti iš smurto santykiuose ir atrasti emocinę laisvę. Kaip apibrėžtumėte savo veiklos sritį ir ką joje darote?
Dirbu su žmonėmis, patyrusiais bet kokios formos smurtą artimoje aplinkoje, skaudžias vaikystės patirtis, traumas – daugiausia su moterimis, bet turiu klientų ir vyrų. Padedu atpažinti traumos šaknis, paleisti kūne įstrigusias emocijas, perrašyti skaudžius įsitikinimus ir išmokti reguliuoti nervų sistemą – suprasti kas vyksta ir kaip tai pakeisti. Mano tikslas – kad žmogus ne tik suprastų, kas jam nutiko, bet ir iš tikrųjų išsilaisvintų, atgautų vidinę pusiausvyrą bei galėtų kurti gyvenimą iš saugios vidinės būsenos.
Padedu žmonėms suprasti, kas yra trauma, nes šis suvokimas pas daugelį yra labai ribotas. Ypač supratimas apie emocinį smurtą ir jo pasekmes visuomenėje dar stipriai nuvertinamas. Dažnai tik fizinis smurtas laikomas „tikru“ smurtu, o emocinis – ignoruojamas ar menkinamas, kaip ir suvokimas, kas yra „trauma“ (dauguma galvoja, kad trauma – tai kažkoks stiprus, vienkartinis įvykis ir toks suvokimas labai stabdo žmogų nuo ėjimo į priekį). Būtent emocinis smurtas palieka giliausias, ilgiausiai juntamas žaizdas, kurios pasireiškia ne tik nervų sistemoje, bet ir kūne.
Labai dažnai gijimo kelyje kūnas, protas ir siela yra atskiriami. Vieni dirba tik su kūnu, kiti pasineria į dvasingumą, treti bando keisti mąstymą ar naudoti afirmacijas. Tačiau traumos, ypač susiformavusios dėl narcisistinio smurto, neišmąstysi. Afirmacijos, energiniai gydymai ar dvasinės praktikos – yra labai gerai, ir aš pati visa tai taikau savo darbe, tačiau tik kaip pagalbinius įrankius. Mes negalime savęs išmedituoti, išafirmuoti ar išmąstyti iš traumos; juk apie baimę, nerimą, pyktį, agresiją ar kaltę nemąstome – mes tai jaučiame.
Todėl aš apjungiu viską – kūną, protą (nervų sistemą) ir sielą. Naudoju somatinį darbą, hipnoterapiją, vidinių dalių (IFS) metodą, kvėpavimo praktikas, pasąmoninių įsitikinimų transformaciją ir dvasines praktikas, tokias kaip meditacija ar Reiki. Kuriu programas, darbaknyges, korteles, vedu individualias sesijas ir grupinius užsiėmimus. Mano darbas remiasi išskirtinai trauma informuotu požiūriu, todėl viskas, ką darau, yra orientuota į žmogaus saugumą, išgirdimą ir gijimo procesą.
Šiek tiek papasakokite apie save: kas buvo tas lūžio momentas Jūsų gyvenime, kai supratote, kad norite padėti moterims?
Airijoje gyvenu nuo 2006 m. Regis, čia susidėliojo visas mano gyvenimas: turiu savo namus, du nuostabius vaikus, darbą, praktiką, tęsiu mokslus (ir tikiu, kad tai niekada nesibaigs). Tačiau taip buvo ne visada.
Mano gyvenime buvo daug lūžio momentų. Iš kiekvieno jų kažką išsinešdavau, tačiau didžiausias lūžio taškas buvo mano paskutiniai santykiai. Tuo metu nelabai supratau, kas tai per žmogus – galvojau, kad kažkas negerai su manimi. Apie narcisizmą reikėtų kalbėti atskirai, nes tai labai plati tema, tačiau pasakysiu tik tiek – buvau santykiuose su psichopatiniu, piktybiniu narcisistu. Ir viskas, kas apie juos rašoma knygose ar socialiniuose tinkluose, yra tiesa. Tai – žiauri tiesa. Ir jų, deja, tik daugėja.
Baisiausia buvo ne santykiuose, o tada, kai išėjau, nes būtent tuomet prasideda tai, ką aš vadinu „šokiu su kardais“ – galvoje, kūne, mintyse – visur. Neįmanoma suprasti, kas vyksta. Ieškodama pagalbos sau nuėjau labai ilgą kelią, ir būtent taip atėjau į traumos temą bei mokymus apie ją.
Baisiausia buvo ne santykiuose, o tada, kai išėjau, nes būtent tuomet prasideda tai, ką aš vadinu „šokiu su kardais“ – galvoje, kūne, mintyse – visur.
Kai pradėjau gilintis į kartų traumas, priežastis, į tai, kur viskas prasideda, kaip jos perduodamos vaikams ir kas vyksta šeimose, priėmiau sprendimą dirbti su moterimis.
Taip, vyrai taip pat patiria smurtą – ir aš pati turiu klientų vyrų. Tačiau smurto lygis nėra tas pats. Moterys smurtiniuose santykiuose patiria ne tik emocinį, bet ir seksualinį, fizinį bei finansinį smurtą. Visos be išimties patiria visas keturias smurto formas. Tik labai dažnai jos nemoka to įvardinti, bijo apie tai kalbėti viešai arba jų patirtys yra nuvertinamos. Tai plati tema, kuriai skiriu daug savo darbo.
Solveiga Smith su savo vaikais. „White cat studio“ nuotr.
Kokias smurto formas dažniausiai patiria moterys, su kuriomis tenka dirbti?
Kai į mano erdvę ateina moterys, jos beveik niekada neatsineša tik vienos smurto rūšies ar vienos patirties – tai būna visas kompleksas. Dažniausiai jos išgyvena emocinį, fizinį, seksualinį ir finansinį smurtą vienu metu, tik jos pačios ilgai nesuvokia, kad visa tai vyksta.
Emocinis smurtas yra tas fonas, kuris lydi visas kitas formas. Jis tylus, bet labai gilus. Pažeminimai, manipuliacijos, nuolatinis kaltinimas, tyla kaip bausmė, grasinimai. Visuomenėje jis dažnai menkinamas – „juk tai tik žodžiai“, „juk jis tavęs nemušė“. Tačiau iš tiesų būtent emocinis smurtas iš vidaus sugriauna labiausiai. Jis įsirėžia į nervų sistemą, atima saugumą ir sukuria įsitikinimą, kad su tavimi kažkas negerai.
Fizinis smurtas nebūtinai prasideda smūgiais. Tai gali būti stumtelėjimas, užblokuotas išėjimas, gestai, kurie priverčia bijoti. Kūnas visa tai užfiksuoja.
Seksualinis smurtas dažnai slepiamas ir nutylimas. Moterys būna įtikintos, kad jų „pareiga“ paklusti. Jos metų metus neįvardija savo patirčių, nes bijo gėdos, bijo, kad bus apkaltintos ar nesuprastos. Tačiau ši žaizda viena giliausių.
Finansinis smurtas dažnai net nevadinamas smurtu. Pinigų kontrolė, sprendimų monopolizavimas, draudimas dirbti arba reikalavimas atiduoti viską – taip moteris tampa priklausoma ir praranda galimybę rinktis.
Svarbiausia tai, kad visos šios formos persipina. Smurtas nėra tik vienas įvykis – tai visa sistema, kurioje moteris gyvena, kol ima tikėti, kad taip turi būti. O kai pagaliau išeina, dažniausiai būtent tada prasideda didžiausias vidinis chaosas. Kūnas, mintys, jausmai – viskas ima maišytis. Būtent todėl padedu moterims pirmiausia suprasti, kas su jomis vyko, nes daugeliui net sąvoka „emocinis smurtas“ atrodo miglota ar nuvertinta.
Kai moteris supranta, kad tai, ką ji išgyveno, buvo smurtas, kad tai nėra jos kaltė, prasideda tikrasis gijimas. Šis suvokimas ne tik atveria akis – jis keičia visą nervų sistemą. Kūno įtampa pradeda slūgti, kvėpavimas gilėja, atsiranda erdvė jausmams, iš lėto grįžta gebėjimas pasitikėti savimi.
Paaiškinkite, ką reiškia patirti narcisistinį smurtą?
Tai ypatinga ir gili tema. Narcisistinis smurtas dažnai prasideda „švelniai“ – meile apsimetančiais gestais, idealizavimu, pažadais. Tačiau palaipsniui jis virsta priklausomybės sistema, kurioje auka įstringa fiziologiškai. Mokslas rodo, kad tokie santykiai sukelia smegenų ir hormoninės sistemos pokyčius – kūnas tampa priklausomas nuo smurtautojo, kaip nuo narkotiko. Pasekmės savo poveikiu neretai prilyginamos seksualinio smurto traumoms.
Ir dar viena labai skaudi dalis – visuomenės nuvertinimas. Kiekviena moteris, patyrusi narcisistinį smurtą, bent kartą yra išgirdusi: „Kodėl tu nepasitrauki?“ Bet tai toks pat pavojingas klausimas kaip kaltinimas. Išeiti nėra vien tik valios klausimas, nes auka tuo metu yra fiziologiškai priklausoma nuo smurtautojo.
Kiekviena moteris, patyrusi narcisistinį smurtą, bent kartą yra išgirdusi: „Kodėl tu nepasitrauki?“
Čia labai tinka paprastas, bet galingas pavyzdys – varlės eksperimentas. Jei varlę įmesi į verdantį vandenį, ji iššoks iš karto. Bet jei ją įdėsi į šiltą, malonų vandenį ir temperatūrą kelsi labai pamažu, ji taip ir liks puode, kol galiausiai išvirs, nesupratusi, kas vyksta. Lygiai taip veikia narcisistinis smurtas: jis prasideda maloniais gestais, o po truputį, palaipsniui didėja spaudimas, kontrolė, menkinimas. Moteris pripranta prie „naujos normos“, o kai smurtas tampa atviras, ji jau nebesupranta, kaip visa tai atsitiko.
Kokias žaizdas tokios patirtys palieka moterų gyvenime ir santykiuose?
Narcisistinis ir emocinis smurtas palieka žaizdas, kurių dažniausiai neįmanoma pamatyti. Tai nėra tik skaudūs prisiminimai. Tai visos moters vidinės sistemos persiprogramavimas – nuo minčių ir jausmų iki nervų sistemos, hormonų, imuniteto, galiausiai fizinės sveikatos, viršsvorio. Ir tokia visiškai sugniuždyta, kažkada buvusi labai graži moteris išvadinama „stora karve“ ir paliekama viena su vaiku po 10, 15 ar 20 bendro gyvenimo metų.
Kai gyveni tokiuose santykiuose, pirmiausia įsikuria kaltė, gėda ir baimė. Kaltė, kad kažką darai blogai, atrodo, stengiesi iš paskutinųjų, bet vis tiek nepakankamai. Gėda, kad apskritai pakliuvai į tokią situaciją; gėda papasakoti; gėda, kad nesugebi išeiti; gėda, kad tu „niekam tikusi“; ir iš viso gėda – tai, ką sako moterys. Baimė, kad išėjus bus dar blogiau. Prie baimės dar labai prisideda aplinka, dažnai tai būna artimieji, draugės, mama ar tėvas, su savo pamokymais ir komentarais. Iš kitos pusės jų neverta kaltinti – jie nesupranta. Šitos emocijos užvaldo visą nervų sistemą ir žmogus sustingsta. Iš šalies atrodo, kad moteris „nieko nedaro“, nesugeba priimti sprendimo; visi aplinkui rėkia: „prisiimk atsakomybę už savo gyvenimą; priimk sprendimą; eik lauk, jei blogai“, o moteris negali – jai tarsi kuolas įkaltas į gerklę, nes iš tikrųjų jos kūnas gyvena nuolatiniame sąstingyje (angl. freeze).
Narcisistinis smurtas ypatingas tuo, kad jis sukuria priklausomybę – ne tik emocinę, bet ir fiziologinę. Meilės, pažeminimo, tylos ir vėl švelnumo kaita sukuria priklausomybės ryšį (angl. trauma bond). Smegenys gauna dopamino, kortizolio, oksitocino, ir šis svyravimas tampa tarsi narkotikas. Organizmas prisiriša prie žmogaus, kuris jį skaudina. Paradoksas tas, kad tokiu momentu likti atrodo saugiau negu išeiti. Nepatyręs to nesupras, kas darosi tokio žmogaus viduje.
Kai moteris pagaliau prabyla apie tai, ką patyrė, dažnai išgirsta: „Kodėl neišeini? Juk jis tavęs nemušė, gal pati išprovokavai“ – tokie žodžiai yra ne tik žeidžiantys (nes moteris tuo metu fiziologiškai nebegali tiesiog išeiti), bet įsirėžia dar giliau nei pačios smurto akimirkos, nes moters patirtis vėl nuvertinama. Tai dviguba trauma.
Kūnas patirtą smurtą įsimena. Jis „kalba“ pojūčiais:
• vidiniu drebuliu, kurio negali suvaldyti – staiga pradeda drebėti rankos, smakras, juntama šaltis;
• skausmais kūne – nugaros, pečių, pilvo srityse;
• nuolatiniu nerimu;
• baime, kuri lydi nuo kėlimosi ryte iki vakaro einant miegoti;
• panikos priepuoliais, kai atrodo, kad prarasi kontrolę;
• nemiga;
• įsitempusiais raumenimis ir surakintu kvėpavimu.
Narcisistinio ir emocinio smurto pasekmės: depresija, nerimo sutrikimai, PTSS, panikos atakos, lėtinio nuovargio sindromas, fibromialgija, autoimuninės ligos (Hashimoto, reumatoidinis artritas), širdies ir kraujagyslių ligos, migrena, virškinimo problemos, menstruacijų sutrikimai ir kt. Tai – organizmo signalai, kad ilgą laiką gyventa nuolatiniame pavojuje, strese.
Kodėl aplinkiniai dažnai nepatiki, kad situacija iš tiesų yra tokia skaudi ir pavojinga, ir kad emocinis ar narcisistinis smurtas gali būti toks žalingas?
Tomis moterimis praktiškai niekas netiki, nes „jei būtų taip blogai – išeitum.“ O žinote, kas baisiausia? Kad taip dažnai sako tie ir tos, kurie patys patiria smurtą. Ir aš visiškai neperdedu.
Viena iš priežasčių, kodėl netiki, – informacija socialiniuose tinkluose, kai kalbama apie smurtą, dažnai ginamas smurtautojas, o moteris lieka „pati kalta“.
Kitas labai stiprus faktorius: iš kartos į kartą perduodama sistema, kuri šimtmečius buvo kuriama taip, kad moteris būtų varžoma. Nuo senų senovės išrasta daugybė būdų, kaip ją kontroliuoti – religija, socialinės normos, tradicijos, moraliniai „įstatymai“. Visos šios formos turėjo vieną tikslą – pažaboti moterį, apriboti jos balsą, laisvę ir teisę rinktis. Ir ši paveldėta kontrolė šiandien vadinama kartų trauma – nes ji keliauja iš kartos į kartą, perduodama kaip „norma“.
Nuostatos, kurias girdime iki šiol: „kokia turi būti moteris – graži, rami, švelni, nuolanki“; „Vaikeli, patylėk, pakentėk, juk vis tiek vyras, vaikui reikia tėvo“; „Gerbk šeimą, nepilk purvo.“ Tai nėra nekaltos frazės – tai ginklai, kurie šimtmečius buvo naudojami moterį valdyti.
Sovietmečio trauma tik dar labiau įtvirtino šį tylėjimą. Tuo metu smurtas buvo laikomas „asmeniniu reikalu“, o emocijos – silpnumo ženklu. Moterys buvo mokomos kentėti, tylėti, pakelti galvą ir nesiskųsti, nes šeima „šventa“.
Todėl šiandien moteris, patirianti emocinį ar narcisistinį smurtą, labai dažnai jo neįvardija. Ji galvoja: „taip turbūt yra visur“; „gal pati kalta“; „juk vyras rūpinasi, tik kartais supyksta“. Ji prisiima kaltę ir atsakomybę už viską – už vyro nuotaikas, pyktį, už santykių griūtį, už vaikų emocijas. Tai ne jos silpnumas – tai manipuliacijos, kurios šimtmečius tarnavo pažaboti moterį. Šiandien dauguma moterų, net atsidūrusios smurto santykiuose, vis dar tiki, kad „gal pati kalta“; „gal pati išprovokavo“; „taip turbūt visur“.
Kai moteris šiandien prabyla apie smurtą, dažnai aplinka daro didžiausią žalą – jos neišklauso, nesupranta, nuvertina; vadinasi, tu esi nemoteriška, silpna, tu esi šiokia, anokia ar kitokia. Tai dviguba trauma: pirmoji – santykiuose, antroji – visuomenėje.
Todėl net ir esant daugybei pagalbos centrų, moterys nesikreipia. Aš pati dariau mini apklausą, klausiau – kodėl? Atsakymas buvo labai aiškus: jos nenori kreiptis, nes nenori pasirodyti aplinkai, kad jų gyvenime kažkas ne taip. Ir aš tai vadinu sovietmečio trauma, kuri tebėra gyva mumyse – tylėjimo, gėdos ir apsimetimo, kad viskas gerai, nors viduje skauda.
Kokie yra pirmieji žingsniai, kuriuos moteris gali žengti, kai suvokia esanti smurto santykiuose?
Pirmas žingsnis yra pats sunkiausias – pripažinti, kad tai, kas vyksta, yra smurtas.
Daugelis moterų metų metus sau kartoja: „čia tik žodžiai“; „visi taip gyvena“; „gal pati išprovokavau“. Tačiau tiesa tokia – smurtas nėra tik fiziniai smūgiai. Emocinis, psichologinis, narcisistinis smurtas palieka ne mažiau, o kartais net giliau įsirėžiančias žaizdas. Tą akimirką, kai moteris gali sau pasakyti: „aš esu smurto santykiuose“, prasideda pirmasis tikras žingsnis į išsilaisvinimą.
Kitas labai svarbus žingsnis – nutraukti tylą. Smurtas visada klesti tyloje, ir didžiausia smurtautojo galia yra auka, kuri niekam nesako, kas vyksta. Bent vienam žmogui – draugei, sesei, mamai ar specialistui – pasakyti tiesą reiškia jau nebebūti visiškai vienai. Tai dar nebūtinai reiškia išėjimą, bet tai yra pradžia.
Tą akimirką, kai moteris gali sau pasakyti: „aš esu smurto santykiuose“, prasideda pirmasis tikras žingsnis į išsilaisvinimą.
Tada ateina trečias, labai svarbus momentas – susigrąžinti ryšį su savo kūnu ir nervų sistema. Gyvendama smurto aplinkoje moteris būna nuolatiniame sąstingyje, baimėje, kaltėje ir gėdoje. Nervų sistema pereina į sąstingio režimą, kuris iš šalies atrodo kaip neveiklumas, bet iš tiesų yra išgyvenimo mechanizmas. Tokiu metu likti atrodo saugiau nei išeiti, nes kūnas įsitikinęs, kad bet koks pokytis reikš dar didesnį pavojų. Štai kodėl tiek daug moterų sako: „Negaliu išeiti, tai neįmanoma.“
Pirmas dalykas, kurį noriu pasakyti kiekvienai – tai nėra jūsų kaltė. Ir dar svarbiau – jūs neprivalote iš karto išeiti. Išėjimas nėra vienos dienos sprendimas. Tai procesas, kuris prasideda nuo mažų, bet labai svarbių žingsnių.
Ir čia būtina pasakyti, ko nedaryti: neiti pas tarologus, ekstrasensus, šamanus; neieškoti stebuklingų būdų ar gėrimų, kurie pažadės išgydyti skausmą. Su visa pagarba šių sričių atstovams – bet smurto pasekmės nėra energetikos klausimas. Tai yra nervų sistema, smegenys, kūnas. Ir kol su jais nedirbama, tol jokie ritualai ar magija nepadės.
Tad kviečiu visas moteris, patiriančias smurtą artimoje aplinkoje, prisijungti prie mano nuotolinės programos „VIP trauma informuota“ – 7 dienų iššūkio, jei norite tikrai suvokti, kas jumyse vyksta, be kaltės, gėdos ar smerkimo.
Asmeninio archyvo nuotr.
SOLVEIGOS SMITH KVALIFIKACIJA
- ICF ir CMI sertifikuota trauma informuota somatinio koučingo specialistė ir lyderė
- Klinikinė hipnoterapeutė
- RTT terapeutė
- CPD ir ICF sertifikuota narcisistinio smurto ekspertė
- Reiki ir Seihem meistrė mokytoja
- Mindfulness praktikė
- Trauma informuota pozityviosios psichologijos praktikė
- CPD IFS informuota praktikė
