Šis kalendorius – ne knygų pristatymas, o 12 tikrų, nuoširdžių rekomendacijų.
Aurimas Mikalauskas, Audioteka.lt įkūrėjas, perskaitęs ir perklausęs šimtus knygų, dalijasi savo įžvalgomis ir skaitymo patirtimi. Atsižvelgdamas į sezoniškumo nuotaikas, jis kiekvienam mėnesiui parinko po ypatingą knygą, kuri įkvepia pažinti save, ugdyti mąstymą, keisti įpročius ir gyventi pilnatviškiau. Atraskite mėnesio knygą ir leiskite sau pasinerti į naujas žinias bei istorijas.
SAUSIS
Gianluca Gotto, TIKRAI NUTIKS KAS NORS NUOSTABAUS
Sausis dažnai būna mėnuo, kai žmonės ieško įkvėpimo, krypties ir švelnesnio žvilgsnio į save. Ši knyga kaip tik tokia – įkvepiantis pasakojimas apie vidinę kelionę ir dvasinį augimą. Tai romanas, turintis autobiografinių bruožų, atspindinčių autoriaus gyvenimo paieškas.
Knygoje pasakojama apie Davidą – jauną vaikiną, kuriam atrodo, kad jis turi viską: stabilų darbą, mylimą merginą ir aiškią ateities viziją. Tačiau vieną dieną ši iliuzija subliūkšta: nutrūksta santykiai, ima kamuoti nerimas, ir atrodo, kad visas jo pasaulis byra. Vis dėlto būtent čia ir prasideda jo tikroji kelionė. Įdomu tai, kad šioje įkvepiančioje istorijoje svarbią vietą užima Vietnamas – daugelis skaitytojų prisipažįsta, kad perskaitę knygą netgi panoro ten nukeliauti.
Tai knyga apie priėmimą – visko, kas vyksta. Apie nesipriešinimą gyvenimo tėkmei. Apie tai, kad skausmo išvengti negalime, tačiau galime rinktis: ar jame kentėsime, ar mokysimės jį priimti. Apie buvimą čia ir dabar. Labai graži mintis iš knygos: nerimas gyvena ateityje, liūdesys – praeityje, o mūsų laimė slypi dabartyje.
VASARIS
Greg McKeown, ESENCIALIZMAS
Manau, kad tai viena geriausių knygų minimalizmo tema. Esu jų nemažai skaitęs, todėl galiu palyginti. Kodėl ši knyga tinka būtent vasariui? Nes vasario mėnesį dažnai nutinka įdomus dalykas: žmonės pamažu suvokia, kad milžiniški tikslai, kuriuos jie užsibrėžė sausį, pradeda byrėti iš rankų. Atsiranda jausmas, kad visko įgyvendinti tiesiog neįmanoma, ir tada nusvyra rankos – imi mesti pradėtus dalykus.
Tuo tarpu „Esencializmas“ pažadina mintį, kad mažiau yra daugiau. Knyga skatina permąstyti: kas iš visų mano tikslų yra iš tikrųjų svarbu? Ką galbūt užsibrėžiau dėl socialinių lūkesčių, dėl to, kad kiti taip daro, o kas yra svarbu man pačiam? Tik išsigryninus tai, kas svarbu, atsiranda aiškus kelias judėti pirmyn link asmeniškai prasmingų tikslų.
Knygoje taip pat daug kalbama apie pasirinkimo galią. Ji keičia nuostatą iš „aš privalau“ į „aš renkuosi“. Tai paprastas, bet labai išlaisvinantis mąstymo būdas: supranti, kad jei renkiesi daryti, vadinasi, gali rinktis ir nedaryti.
Kita mintis, kuri man itin įstrigo, yra tokia: kiekvieną kartą, kai sakai „taip“, kažkam kitam sakai „ne“. Šis suvokimas priverčia labai aiškiai įvertinti savo pasirinkimus. Ką turiu išbraukti iš savo sąrašo, kad atsirastų vietos naujam tikslui? Ką reikia pašalinti, o ne tiesiog „pastumti į antrą planą“?
„Esencializmas“ padeda atlikti savotišką inventorizaciją: įsivertinti atsakomybes ir įsipareigojimus bei suprasti, kas nėra taip svarbu, palyginti su nauju siekiu, kurį iš tiesų norisi sau išsikelti. Ir tai nėra kompromisas – tai sąmoningas pasirinkimas.
KOVAS
Don Miguel Ruiz, KETURI SUSITARIMAI
Rinkdamas, kokia knyga labiausiai tiktų kovui, pagalvojau, kad po vasariui siūlomos knygos, kai bandome suprasti, kas iš tikrųjų gyvenime svarbu, būtent „Keturi susitarimai“ gali tapti tavo kelrode žvaigžde.
„Keturi susitarimai“ – tai keturios esminės nuostatos, kurios gali nukreipti ir padėti atsirinkti. Ir man labai patinka, kad jų yra tik keturios! Ne 12, ne 60, o tiek, kiek žmogaus protas gali realiai įsisavinti ir su jomis dirbti kasdien. Šie susitarimai man pačiam tapo kasdieniu „atspirties tašku“. Kiekvieną dieną galiu atlikti savirefleksiją ir paklausti savęs:
- Ar vartojau žodžius nepriekaištingai?
- Ar nieko nepriėmiau asmeniškai? Jei priėmiau – kodėl? Nes suvokus pagrindinį principą, kad kiekvienas žmogus gyvena savo realybėje, tampa aišku, jog priimdamas kažką asmeniškai supainioji savo ir kito pasaulius.
- Ar nedariau prielaidų? Ar neprisigalvojau to, kas nebūtinai yra tiesa, o tėra mano susikurta prielaida?
- Ar padariau geriausia, ką šiandien galėjau? Ne daugiau, ne mažiau. Ar nepersitempiau, ar nepadariau per mažai?
Tai keturi paprasti, bet giliai veiksmingi klausimai – keturios pamatinės tiesos, ant kurių galima statyti kasdienį gyvenimą.
BALANDIS
Mel Robbins, TEORIJA „LEISK JIEMS“
Labai nustebino tai, kad ši knyga pasirodė 2024 m. sausį ir visus metus buvo perkamiausia negrožinės literatūros knyga Amerikoje. Lietuvoje ją leidykla „Mijalba“ išleido šiemet – visiškai šviežia naujiena ir „Audiotekos“ klausytojams, kurią įgarsino Agnė Gilytė.
Nors tai labai graži, gyva ir praktiška knyga, idealiai tinkanti balandžio mėnesiui, vis dėlto iš pradžių galvojau, kad jos neperklausysiu, nes nesu didelis Mel Robbins gerbėjas. Be to, pati teorija iš pirmo žvilgsnio pasirodė paprasta ir savaime suprantama – just let them, tiesiog leisk jiems daryti tai, ką nori. Tačiau kuo toliau knygos klausiau, tuo labiau supratau, kiek plačiai ši teorija iš tikrųjų pritaikoma ir kiek joje yra subtilių niuansų, apie kuriuos dažnai net nepagalvojame. M. Robbins juos puikiai atskleidžia, pasakodama gausybę asmeninių istorijų ir pateikdama pavyzdžių iš įvairių gyvenimo sričių.
Iš esmės ši teorija yra apie kontrolės paleidimą – o tai daugeliui žmonių yra labai sunku. Norime kontroliuoti viską: aplinką, situacijas, kitų žmonių elgesį. Autorė pradeda nuo labai žemiškų, kasdienių istorijų, pavyzdžiui, apie savo sūnaus išleistuves, kur ji norėjo sukontroliuoti kiekvieną detalę: kur jis bus, ką veiks, su kuo leis laiką. Tačiau dukra jai tarsi „padeda atsipeikėti“, ir Robbins paleidžia kontrolę – leidžia jam daryti taip, kaip jis nori. Iš šio epizodo ir gimsta visa „Leisk jiems“ teorija.
Tiesa, knygoje teorija suskirstyta į dvi dalis. Pirmojoje Robbins kalba apie „Leisk jiems“ – leiskime žmonėms atlikti tai, kas yra jų atsakomybė. Antroji dalis – „Leisk man“, padeda labai aiškiai apibrėžti savo atsakomybės lauką: kas iš tikrųjų priklauso man, o kas – ne.
Ir nors iš pradžių gali pasirodyti, kad ši teorija labai paprasta, antroji jos dalis atskleidžia daug svarbių niuansų: kiek iš tikrųjų turime kontrolės savo gyvenime, kiek jos bandome turėti kitų sąskaita ir kaip pasikeičia santykiai, kai nustojame tai daryti.
GEGUŽĖ
Martha Beck, PILNATVĖ
Šios knygos esminis akcentas – klausimas, kodėl dažnai nejaučiame pilnatvės? Pasak autorės, taip nutinka todėl, kad prarandame integralumą. Šis terminas anglų kalboje vadinamas integrity, ir lietuviškai jis taip pat vartojamas. Integralumo praradimas pasireiškia tada, kai nebūname tiesūs su savimi.
Man ši knyga buvo tikrai netikėta. Turiu įprotį prieš pradėdamas klausytis audioknygos pasiguglinti apie autorių, nes kartais pirmą įspūdį susidarai vien iš viršelio – taip nutiko ir šį kartą. Autorė pasirodė labai „amerikoniška“, tad tikėjausi paviršutiniškos, stereotipais grįstos knygos. Tačiau vos pradėjęs klausytis supratau, kad turinys yra labai gilus: kiekvienas skyrius buvo vis stipresnis, ir nuolat laukiau, kas bus toliau.
Labai patiko Beck palyginimas su Dantės „Dieviškąja komedija“ – visoje knygoje ji naudoja šią metaforą kaip kelionę. Be to, ir jos pačios gyvenimas iš tiesų yra nepaprastai įspūdingas. Autorė labai atvirai pasakoja apie situacijas, kuriose ji melavo sau, ir kiek drąsos prireikė iš jų išsilaisvinti.
Tai knyga, kuri vienu metu ir griebia už širdies, ir yra labai gili. Kiekvienas gali iš jos daug išsinešti – ji padeda pažvelgti į save, suprasti, kur sau meluojame, ir kaip galime po truputį pradėti keistis.
Autorė taip pat pabrėžia, kaip dažnai bijome sakyti tiesą, ypač kai tai susiję su kitais. Trumpuoju laikotarpiu reakcijos gali būti nemalonios, bet ilgalaikėje perspektyvoje – būtent tiesa suteikia tikresnį ir laisvesnį gyvenimą.
Marthos Beck pavyzdys man aiškiai parodė, kad mano paties „netiesos“ momentai nėra tokie dideli kaip jos, tačiau primena, jog tiesos pasirinkimas ilgainiui kuria daug daugiau pilnatvės.
BIRŽELIS
Gregory David Roberts, ŠANTARAMAS
Birželį daugeliui, įskaitant ir mane, saviugda dažnai nueina į antrą planą. Žmonės nori atsipalaiduoti, ir tai visiškai natūralu. Manau, kad vasaros pradžia – puikus laikas tiesiog pasiduoti skaitymui, neįpareigojant savęs keistis, nes kiekviena grožinės literatūros knyga tam tikra prasme vis tiek mus keičia. Tad birželio nuotaikai parinkau knygą, kuri nėra lengva, tačiau beprotiškai įdomi.
„Šantaramas“ – tai autobiografinis pasakojimas apie Gregory David Roberts gyvenimą Indijoje. Nors knyga sudėtinga, ji itin įtraukia ir palieka gilų įspūdį ilgam. Daugelis skaitytojų, perskaitę „Šantaramą“, užsinori keliauti po Indiją. Iš pradžių buvau skeptiškas, tačiau dabar suprantu, kodėl šis pasakojimas toks įspūdingas: Indija knygoje atskleidžiama su visomis savo šviesos ir tamsos pusėmis.
Knygos autorius buvo narkomanas ir nusikaltėlis, pabėgęs iš Australijos kalėjimo. Su padirbtais pasais jis nukeliauja į Bombėjų (dabar Mumbajus), manydamas, kad tai bus trumpa stotelė, tačiau galiausiai jo gyvenimas Indijoje užtrunka dešimt metų. Roberts perteikia šią patirtį itin detaliai – pasakoja apie miesto gyvenimą, filosofines diskusijas, gėrio ir blogio santykį. Knygoje atskleidžiama ne viena meilės istorija, yra žiaurumo epizodų, o taip pat nagrinėjama meilė žmonėms plačiąja prasme – kaip ji atsispindi Indijos kontekste.
Veiksmas knygoje greitas, bet kartu ir labai gilus, todėl ją verta skaityti ne tik dėl nuotykių, bet ir dėl gyvos gyvenimo filosofijos. Tai nuostabus pasirinkimas birželio skaitiniams – tiek įtraukiantis, tiek prasmingas.
LIEPA
Ayn Rand, ŠALTINIS
Vasarai rekomenduoju dar vieną didelę knygą, visiškai priešingą „Šantaramui“. Beje, „Šaltinis“ ir „Šantaramas“, mano nuomone, yra dvi knygos, kurios netelpa į jokias kitas kategorijas. „Šantaramas“ – viena kategorija, „Šaltinis“ – kita. Nors abi nagrinėja žmogaus gyvenimo patirtį, jų vertybių sistema ir filosofija visiškai skiriasi. „Šaltinis“ pasakoja apie objektyvizmą ir individualizmą – gyvenimo filosofiją, kuri gali būti priešinga socialinės lygybės ar kolektyvinių siekių idėjoms, tačiau tai netrukdo mėgautis istorija.
Knygos pagrindinis veikėjas – Howardas Rorkas, architektas, atsisakantis paklusti tradicijoms. Kiekvieną pastatą jis kuria pagal savo filosofiją: funkcionalumas yra svarbiausia, o estetinis grožis yra antraeilis. Tikras grožis, pasak Rorko, atsiranda tada, kai kiekviena detalė atlieka savo paskirtį. Jis yra absoliučiai ištikimas savo principams – ne 99 proc., o visu 100 proc., ir dėl savo pasirinkimų dažnai susiduria su sunkumais, kurie formuoja jo charakterį ir gyvenimo kelią.
Jo priešingybė knygoje – Peteris Skittingas, taip pat architektas, tačiau paklūstantis socialinėms normoms, kopijuojantis tai, kas populiaru, ir stengiantis visiems įtikti. Knygoje labai įdomu stebėti jų santykių dinamiką, nes Rorkas ir Skittingas simbolizuoja du priešingus požiūrius į gyvenimą ir kūrybą.
Taip pat intriguoja neįprastos intymios scenos, perteikiančios vyriškos ir moteriškos energijos skirtumus. Autorė, būdama moteris, sugeba labai stipriai atskleisti Rorko ir kitų personažų charakterius, todėl skaityti tampa nepaprastai įdomu.
„Šaltinis“ – tai knyga apie principus, individualizmą ir kūrybą, skirta tiems, kurie nori vidurvasarį įkvėpimo ir gilesnių filosofinių apmąstymų.
Patarimas: kaip planuoti skaitymo laiką
Jei kas mėnesį norite perskaityti arba perklausyti po naują knygą, verta paskaičiuoti, kiek laiko reikės skirti kasdien. „Audiotekoje“ prie kiekvienos knygos yra nurodyta klausymo trukmė. Pavyzdžiui, jei audioknyga trunka apie 40 valandų, kasdien reikėtų skirti maždaug 1–2 valandas klausymuisi. Tai išties nėra daug, net ir gyvenant intensyviu ritmu. Popierinę knygą perskaityti gali užtrukti šiek tiek ilgiau, priklausomai nuo skaitymo greičio.
Svarbiausia – pasirinkti sau tinkamą rutiną ir kasdien skirti bent keliolika–keliasdešimt minučių, kad mėnesio pabaigoje galėtumėte džiaugtis perskaityta knyga.
RUGPJŪTIS
Herman Hesse, SIDHARTHA
Greičiausiai birželį ir liepą nespėsite lengvai perskaityti siūlomų didelių knygų, todėl rugpjūčiui parinkau labai trumpą knygelę – mano paties mėgstamiausią – H. Hesse „Sidhartha“.
Knyga iš tiesų yra trumpa – man atrodo, ją galima perskaityti per keturias valandas, bet joje telpa neįtikėtinai daug. Kiekvieną kartą perskaitęs negaliu patikėti, kaip tokia maža knygelė gali perteikti visą gyvenimo patirtį.
Veiksmas vyksta tuo metu, kai gyveno Buda. Nors Sidhartha iš tiesų yra Budos vardas, jis nėra tas pats Buda – tai kitas žmogus, gimęs brahmanų šeimoje, aplink kurį jau susitelkę šventikai ir šventieji. Jis pradeda ieškoti savo gyvenimo prasmės. Nors jau beveik nušvitęs, Sidhartha vis tiek neranda tikrosios tiesos ir leidžiasi į kelionę.
Knygoje jis sutinka Budą ir supranta, kad net ir sekdamas juo, jis nenusilenkia savo tiesai. Budos asmuo knygoje atvaizduojamas kaip nušvitęs, tačiau tai nereiškia, kad sekdami Buda galime atrasti savo tiesą. Sidhartha pasirenka atsiskirti nuo Budos ir savo draugo Govindos, kuris visą laiką seka Budą, ir tęsti kelionę savarankiškai. Jis patenka į paprastą žmonių gyvenimą, kur atranda tiesos fragmentus ir supranta, kad gyvenimo išmintis slypi įvairiose patirtyse.
„Sidhartha“ – puiki knyga vasaros pabaigai: trumpa, bet stipri, kviečianti apmąstyti gyvenimo prasmę ir savo kelionę į savęs pažinimą.
RUGSĖJIS
Dr. Joe Dispenza, ATSIKRATYKITE ĮPROČIO BŪTI SAVIMI
Man rugsėjis visada asocijuojasi su nauja pradžia – labiau nei sausis. Tai tarsi mokslo metų pradžia, kai vėl grįžtame prie darbo su savimi. Todėl šiam mėnesiui puikiai tinkanti knyga – „Atsikratykite įpročio būti savimi“. Ji nuostabi. Tai knyga apie mūsų nuostatas ir įsitikinimus, kuriuos dažnai atsinešame iš savo pirminės socializacijos – iš tėvų, artimųjų ir aplinkos. J. Dispenza labai aiškiai paaiškina, kaip šie įsitikinimai formuojasi ir kaip jie gali mus riboti.
Autorius pateikia labai specifinę metodiką, kuri padeda suprasti, kodėl svarbu „įeiti“ į tam tikrą smegenų būseną, iš kurios galime inicijuoti pokytį. Jis aiškiai paaiškina, kodėl įprastai sąmoningai negalime paveikti savo smegenų, tačiau pasitelkę šiuos metodus galime pereiti į naują „beta“ dažnį ir taip sukurti realius pokyčius.
Rugsėjį ši knyga tikrai pasitarnaus kaip įrankis naujoms pradžioms, leidžiantis pažvelgti į save kitu kampu ir pradėti keisti įpročius bei mąstyseną.
SPALIS
Brene Brown, PAŽEIDŽIAMUMO GALIA
Turiu pripažinti, kad asmeniškai man ši knyga buvo labai svarbi sudėtingu gyvenimo laikotarpiu, kai reikėjo susidurti su savo emocijomis po skyrybų. Iki tol dažnai atsiribodavau nuo liūdesio, nerimo, netekties ar kitų tradiciškai „negatyvių“ emocijų, nes nežinojau, kaip su jomis tvarkytis.
Ši B. Brown knyga padėjo nusimesti šarvus ir pirmą kartą suprasti, kaip dažnai mes patys atsiribojame nuo savo jausmų. Autorė pateikia dešimt kelrodžių principų link širdingo gyvenimo, kiekvienas jų pagrįstas moksliškai. Vienas iš principų – dėkingumo praktika, o kitas – žaidimas su savo vidiniu vaiku, leidžiantis atrasti džiaugsmą ir kūrybiškumą ne tik vaikystėje, bet ir suaugus.
Ši knyga puikiai tinka tiems, kurie nori geriau pažinti save, suprasti, kas vyksta jų viduje, ir pradėti kurti darnų santykį su savo emocijomis, jautrumu bei pažeidžiamumu.
LAPKRITIS
Gabor Maté, KAI KŪNAS SAKO NE
Manau, lapkritis yra vienas sunkiausių mėnesių – ypač Lietuvoje, kai trūksta saulės, ir ypač tiems, kurie jaučiasi šiek tiek vieniši. Todėl šį mėnesį rekomenduoju skaityti G. Maté knygą „Kai kūnas sako ne“.
Ši knyga primena, kiek svarbu būti išklausytam ir suprastam. Ji skatina kurti tikrus santykius, kalbėtis apie tai, kas vyksta viduje, ir rūpintis savo emocine bei psichine sveikata. Tai padeda ne tik geriau suprasti save, bet ir lengviau ištverti slogų laikotarpį.
Knyga atskleidžia ne tik psichosomatinius simptomus – ji apie sąmoningą santykį su savimi ir aplinka, leidžiantį gyventi sveikiau ir pilnavertiškiau.
GRUODIS
Daniel Goleman, EMOCINIS INTELEKTAS
Gruodis dažnai būna tas metas, kai skaitome ir klausome knygų mažiausiai – esame užimti šventinėmis nuotaikomis, renginiais, susitikimais ir darbų užbaigimu. Todėl šiam mėnesiui parinkau knygą, kuri padeda sustoti, susitelkti į save ir savo emocijas.
D. Goleman „Emocinis intelektas“ puikiai papildo temas, nagrinėtas G. Maté knygoje „Kai kūnas sako ne“, ir paaiškina, kas iš tiesų yra emocinis intelektas, kodėl jis toks svarbus ir kaip jį galime lavinti. Knyga iš mokslinės perspektyvos aiškiai atskleidžia smegenų veikimą, emocijų pažinimą ir jų valdymo svarbą. Tekstas parašytas lengvai, skaitosi maloniai ir įkvepia domėtis savimi, savo jausmais bei sąmoningai kurti santykį su aplinka. Tai puiki knyga gruodžiui, skiriant laiko refleksijai ir emociniam augimui.
Kuo naudingos audioknygos
Audioknygos nėra skirtos pakeisti tradicinį skaitymą – jos yra puikus papildymas. Dažnai vienu metu skaitau tiek popierinę knygą, tiek klausausi kelių audioknygų. Kai galiu ramiai atsisėsti – skaitau, kai negaliu – klausausi.
„Audiotekos“ tikslas – sugrąžinti knygą į užimto žmogaus gyvenimą. Jei neturite laiko sėdėti prie popierinės knygos, audioknyga leidžia ją „perskaityti“ kelyje į darbą, vaikštant, bėgiojant, vairuojant, atliekant namų ruošos darbus ar net migdant kūdikį. Tai dviguba nauda – judate ir kartu klausotės knygos.
Audioknygos suteikia galimybę lengviau atrasti prasmingo laiko sau: net 1–2 valandas per dieną skiriant klausymuisi, per mėnesį galite „perskaityti“ visą knygą. Tai puiki galimybė mėgautis knygomis, naujomis žiniomis ir įkvepiančiomis istorijomis net labai užimtame gyvenimo etape.
– Aurimas Mikalauskas, Audioteka.lt įkūrėjas
