Bet kuri liga – tai ženklas, žinutė iš aukščiau, atsigręžti į save, savo įpročius, mąstymą ir keisti gyvenimo būdą. Sustoti ir pradėti sveikatintis. Juolab, kad mūsų tauta žino daug natūralių sveikatinimosi būdų.
Apie erkes, jų sukeliamas ligas, apsaugą, sveikatinimąsi sergant ir persirgus šiomis ligomis kalbamės su vaistininku-žolininku, VDU ŽŪA dėstytoju, kursus apie vaistažoles rengiančiu lektoriumi, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentu, mokslininku dr. MARIUMI LASINSKU (41).
Nuotraukos – asmeninis archyvas
Pieš 15–20 metų erkės nebuvo tokia svarbi tema, o dabar dažnai skamba gąsdinimai. Padaugėjo užkrėstų erkių, ar tai – tik masinė žiniasklaidos propaganda?
Sunku pasakyti, jei būčiau regintis žiniuonis ir viską matantis iš kosmoso platybių, pasakyčiau. Dabar galiu tik spėti – prisideda žiniasklaida, nes kuo dažniau girdime apie tai, ta bėda nuolat minint auga, mus veikia ir psichologiškai. Tai pastebima kalbant ne tik apie erkes, bet, pavyzdžiui, ir onkologiją. Kuo dažniau rašoma, kalbama, tuo labiau atrodo, kad visi aplink serga.
Erkės mane lydi visą gyvenimą, vaikystėje daug laiko praleidau Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ir kiek jų, būdamas vaikas, paauglys, nusiėmiau, net nesuskaičiuočiau – per sezoną išsitraukdavau iš kūno bent po kelias.
Išgyvenau. Gal tikimybių teorija, bet apie erkes, ligas, tuomet niekas tiek nekalbėjo, tad ir baimės nebuvo. Mes dažnai galime pasiduoti diegiamoms baimėms ir ligą sau įsikalbėti.
Pastaruoju metu, kai apie jas gąsdinama, kalbama labai daug, teigiama, kad ligos gali nejusti, reikia išsitirti antikūnius, pasidaviau įtakai ir išsityriau. Nieko nerado.
Marius pasidavė tai psichozei?
Taip. Beje, vaistažolininkai, lektoriai dažnai daug ką išbando, kad pasidalytų su žmonėmis savo patirtimi, kad šie galėtų pasirinkti, nes žiniasklaida, farmacija dažnai teigia kategoriškai: gali būti tik taip, bet ne kitaip. O kai išbandai pats, supranti, kad mus dažnai gąsdina be reikalo, juolab yra kitų sveikatinimosi pasirinkimų.
Viena iš sąmokslo teorijų skelbia, kad erkės – biologinis ginklas, todėl pliūptelėjo Laimo, encefalito ligos. Prieš kalbant apie sveikatinimąsi nuo erkinio encefalito ir Laimo ligos, paaiškinkite, kuo jos skiriasi?
Susirgus Laimo liga, dar kitaip vadinama borelioze (kurią sukelia borelijos bakterijos, perduodamos per kraują su erkių sielėmis) – dažniausiai gydytojai iškart skiria antibiotikus. Vienas pirmųjų pastebimų dažnų požymių – raudonas apskritimas, kraujosrūvos, aplink įkandimo žymę, didesnis nei 5 cm ir vis besiplečiantis, galintis padidėti net iki 30 cm.
O erkinį encefalitą sukelia virusas. Medikai teigia, kad nėra gydymo, tik profilaktinė priemonė ir nuolat ragina skiepytis. Gyvenu prie Kauno marių ir studentavimo laikais profesorius įtikino, kad man „mirtinai“ reikia pasiskiepyti, nes gyvenu tokioje pavojingoje aplinkoje. Deja, pasidavęs įtakingam žmogui, universiteto profesoriui, pasiskiepijau. Tiesa, tai buvo vienintelis kartas dėl mane spaudusio profesoriaus ramybės. Nuo to laiko nesiskiepijau ir žinau, kad daug ką lemia įsitikinimas.
Erkes atbaido eukalipto, mirtenės, spygliuočių purškikliai, kurių pagrindą sudaro eterinis aliejus.
Dabar jei einu giliai tarp žolynų, augalų, mūviu ilgas kelnes, kojines, rankoves, šviesius drabužius, naudoju liaudies priemones – apsipurškiu eukalipto purškalu, grįžęs apsižiūriu po dušu. Saugausi. Bet gyvenu gamtoje, čia praleidžiu labai daug laiko, todėl ja pasitikiu, tuo pačiu atsiranda nematomas tarpusavio ryšys.
Mums įprastas mokslas, kvantinė fizika įrodinėja, kad mintis yra materiali. Tikite, kad tai, apie ką nuolat galvojame, kalbame, ko bijome, tą ir pritraukiame?
Taip, taip. Negerk iš šaltinėlio – oželiu pavirsi, neik į gamtą, nerink čiobrelių, mėlynių, nes ten vilkai, erkės, dilgėlės, išsitepsi. Geriau būk ant asfalto, eik, pirk viską tik iš parduotuvės, gerk iš plastikinių butelių... (Šypsosi). O jau ir mokslininkai įrodo, kiek mes turime kūne plastiko. Ir palyginkite, mus atbaido, gąsdina gamta, o čia, ant asfalto, žmonės nuodijami.
Dabar įlipti į balą, išsimolinti batus, atrodo tragedija, ugdoma sterili visuomenė. Pamatai molį, galvoji, kad kažkas baisaus. Vaikai bijo basomis vaikščioti žole.
Suvalgius vieną kitą skiltelę česnako, mūsų kraujas skleis erkes atbaidantį kvapą. Arba galima pasigaminti nuoviro.
Esu įsitikinęs, jog savo baimėmis, emocijomis galime pritraukti nelaimes, ligas. Ir tam nereikia didelių mokslų, juolab turbūt kiekvienas turime aplink pavyzdžių. Pagalvokite, jei sau nuo ryto kalsite į galvą, kad mašina neužsives, pavėluosiu pas studentus, būtinai kažkas atsitiks... Ir taip visą dieną suksis tokios mintys, būsime laimingesni ar ne?
O gal priešingai, būkime gamtoje, džiaukimės. Dauguma net negali įvardyti kodėl, bet gamtoje jaučiasi ramesni, laimingesni. Mes dažnai važiuojame į Kačerginę, arba kur daug spygliuočių, kur švaresnis oras. Ten jauti kitą būseną, mintys keičiasi, išsivalome. Gamta, kaip ir maistas-vaistas, bet kažkam labai svarbu gąsdinti mus gamta, kad kuo mažiau ten praleistume laiko.
Grįžkime prie mūsų pokalbio apie erkes. Kas nuramintų žmogų ir kuo jis galėtų apsisaugoti nuo erkių prieš eidamas į mišką?
Pirmiausia, teigiamai galvoti apie gamtą. Švarios mintys, pagarba gamtai. Eidamas rinkti vaistažolių vadovaujuosi trimis pagrindinėmis taisyklėmis, kurios tiktų kiekvienam.
Eini į gamtą ne jos niekinti, teršti, bet pagarbiai, atvira širdimi parinkti vaistažolių sau ir kitiems.
Antroji taisyklė – eini ne tik pasirinkti vaistažolių, uogų, grybų sau ir kitiems, bet ir švarini gamtą – išsinešti vieną kitą šiukšlę, juolab, nepalikti šiukšlių gamtoje.
Trečioji, renki ne viską, ką matai, užmiršk godumą. Renki ketvirtadalį, ką matai, o tris ketvirtąsias palieki gamtoje. Tai kartoju vaikams, tai puikiai tinka ir suaugusiems.
Seniau žmonės eidami į gamtą vilkėdavo lininiais drabužiais, dabar – šviesios spalvos, kad matytųsi kiekvienas ant tavęs atropojęs pasisveikinti vabaliukas, kurį galėtum lengvai nuimti ir paleisti atgal į pievą. Kiti juokiasi, kai randu ant rūbo erkutę, nuimu tardamas jai, nekąsk, gyvenkime draugiškai. Ir paleidžiu ją toli, kitur į pievą.
Apsaugai naudokite natūralius, augalinės kilmės purškiklius. Jei namie nesigaminsite, nusipirkite. Erkes atbaido eukalipto, mirtenės, spygliuočių purškikliai, kurių pagrindą sudaro eterinis aliejus. Apsipurkškite, eteriniais aliejais pasitepkite kojines, batus, galima naudoti ir ant odos.
Sintetinė chemija galbūt ir apsaugo ilgesnį laiką, bet gali turėti neigiamos įtakos žmogui – net ir jų kvapas, sąlytis su oda.
Kenkėjai nemėgsta česnako, svogūno. Galime pajuokauti, kad užteks pasigaminti sumuštinių su svogūnais ir česnakais. Suvalgius vieną kitą skiltelę česnako, mūsų kraujas skleis erkes atbaidantį kvapą. Arba galima pasigaminti nuoviro, arbatos ar purškiklį. Lygiomis dalimis išsispausti į vandenį apie aštuonių skiltelių česnako galvutės ar svogūno sulčių, perkošti, kad purškiklis neužsikimštų ir apsipurkšti. Ar jų užkąsti prieš einant į mišką.
Kai pastebite, kad jums įsisiurbė erkė, ištraukę ją, kuo skubiau tą žaizdą ir aplink ją patrinkite ugniažolės sultimis, kurios išsiskiria iš perlaužto, sutrinto stiebelio, taip pat tinka sutraiškyti jos lapai arba, jei tuo metu žydi, – žiedai. Ugniažolė itin stipriai veikia prieš bakterijas ir virusus.
Tinka ir šeivamedis, kuris nuo seno buvo sodinamas prie namų, kad specifiniu kvapu atbaidytų matomus ir, tikėjo žmonės, nematomus piktus svečius. Galite išsitrinti jo žiedais, įsidėti prie savęs. Neatsitiktinai jį vadino „juoduoju bezdu“.
Uodus, erkes atbaido ir riešutmedis. Graikinio riešutmedžio šakelę su lapais žmonės dėdavosi ant juosmens, diržo, batų. Tad galite pasitrinti jų lapais, įsidėti į batus, prie juosmens. Tam tinka ir svogūnų laiškai.
Bet jei tai įvyko. Erkė įsisiurbė, žmogui Laimo liga. Dauguma iš baimės vykdo medicinos nurodymus, geria stiprius antibiotikus. Tačiau yra ir kiti būdai, pavadinsiu tai tradicine medicina, nes jai tūkstančiai metų, kurie padeda pasveikti be sintetinės chemijos?
Teisingai pastebėjote, išties kinai tai, ką mes vadiname netradicine medicina, įvairias vaistažoles, prideginimus, visus natūralius sveikatinimosi būdus, vadina tradicine medicina. O mes kažkodėl atvirkščiai.
Kai pastebite, kad jums įsisiurbė erkė, ištraukę ją, kuo skubiau tą žaizdą ir aplink ją patrinkite ugniažolės sultimis, kurios išsiskiria iš perlaužto, sutrinto stiebelio, taip pat tinka sutraiškyti jos lapai arba, jei tuo metu žydi, – žiedai. Ugniažolė itin stipriai veikia prieš bakterijas ir virusus.
Dažnai žmonės valgo bet ką, elgiasi neatsakingai ir nesąmoningai. Neretai tos ligos mums ir duotos, kad permąstytume ir keistume savo gyvenimo būdą.
Yra daug sveikatinimosi būdų, augalų, bet jų nežinome, jie dažnai slepiami. Vienas jų – japoninis pelėvirkštis, dar vadinamas lietuviškuoju bambuku, itin sparčiai auga. Nuostabus, sveikatinantis augalas, turintis stiprių priešbakterinių, priešuždegiminių savybių, stipriai keičiantis imuninę sistemą (stiprinantis ar silpninantis poveikis priklauso nuo situacijos). Japoninis pelėvirkštis gali malšinti Laimo ligos sukeltus nemalonumus, apsaugo odą, padeda išvengti neurologinių komplikacijų, tinka ir sergant neurologinėmis ligomis. Dar vienas stiprus pagalbininkas – juodasis beržo grybas (įžulnusis skylenis arba dar kitų vadinamas rusiškai „čaga“).
Sakoma, nėra vaistų nuo erkinio encefalito, bet tai – virusas. O jei virusas, gali padėti visi priešvirusiniai dalykai. Laimo liga mažai kuo skiriasi nuo erkinio encefalito – pirmuoju atveju bakterija, antruoju – virusas. Tad virusus veikia priešvirusiniai vaistai, bakterijas – antibiotikai. Taip teigiama sintetinėje, cheminėje medicinoje.
Augalų pasaulyje taip neskirstoma. Juodasis beržo grybas, pavyzdžiui, veikia ir bakterijas, ir virusus.
Mūsų spygliuočiai – pušis, eglė, kadagys saugo, kad nesirgtume ir sveikatina, kai susergame. Spygliai, pumpurai, kadagių uogos puikiai veikia prieš Laimo ligą ir erkinį encefalitą.
Užleistos ligos lengvai nepasiduoda. Ypač, jei žmogus nėra sveikuolis. Todėl reikia sveikatinti visą kūną,
kraujo sistemą, kuri sudaryta iš plazmos, o tai – 90 proc. vanduo. Kiek gerti vandens? Sakoma, kad apie 20 ml/kg savo svorio per dieną. Tai labai asmeniška – pagal kūną, būseną, reikia pasidaryti testus, žiūrėti ar sausos alkūnės, ar sveiki inkstai. Bet jei jauti troškulį, vandenį geri jau šiek tiek pavėluotai. Kūne turi tekėti vanduo, bet nepūti pelkė, jis turi išvalyti, išskalauti virusus, bakterijas, nuodus. Tad nuolat gurkšnokime vandenį. Daugiau šiltą, geriausia – kūno temperatūros, vanduo – vienas puikiausių maistų-vaistų. Aišku, yra atvejų, kai galima gerti šaltesnį, kai reikia skatinti skrandžio rūgštingumą. Būna, kai reikia ir karštesnio, sužadinti tam tikras reakcijas, kai valomės kūną. Idealu – šaltinio vanduo, turėti savo gręžinį, bet ne iš plastikinių butelių.
Labai svarbu, kad puikiai veiktų mus nuo nuodų valantys organai – žarnynas, kepenys, inkstai. Būtinai reikėtų kažką gerti sveikatinant kepenis, nes jos apkraunamos. Margainis, mūsų gamtoje jo nėra, tad užsiauginame. Kepenims labai tinka varnalėšų, kiaulpienių šaknys, šlamučio žiedai, į Lietuvą atvežama ciberžolė, raugerškis.
Inkstams reiktų pridėti dar dilgėlių lapų, asiūklio žolės, beržų lapų.
Tada vartojame jau minėtus augalus imunitetui stiprinti. Žmonėms dažnai trūksta kantrybės, jie nori iškart išgerti stebuklingą piliulę. Pats trumpiausias laikotarpis susirgus Laimo liga, erkiniu encefalitu, pradžioje minėtus augalus vartoti bent du mėnesius!
Dažnai žmonės valgo bet ką, elgiasi neatsakingai ir nesąmoningai. Neretai tos ligos mums ir duotos, kad permąstytume ir keistume savo gyvenimo būdą. Mums duoda ženklus, tad po to turime pasistengti nors kelerius mėnesius, pasimokyti kantrybės, atsakomybės. Po dviejų mėnesių sveikatinimosi, sergant Laimu ar erkiniu encefalitu, turime pakeisti bent 30 proc. augalų. Kūnui reikia naujo postūmio, naujo mišinio, nes jis įpranta.
Kokiais kiekiais rekomenduojate vartoti vaistažoles?
Vienas puodelis vaistažolių arbatos – atsigerti, du trys – sveikatintis, keturi-šeši veikia kaip vaistas. Šaukštas džiovintos, smulkintos augalinės žaliavos, tai 5 gramai, per dieną – mitybai. Du–trys valgomieji šaukštai, t. y. 10–15 gramų – lengviems sutrikimams šalinti, profilaktiškai, vyresniems žmonėms, o 20–25 g, keturi–penki valgomieji šaukštai, veikia kaip vaistas sunkesnėms ligoms. Ir šiek tiek pakeitę mišinį vėl geriame du mėnesius. Po to darome pertraukėlę ir vėl keičiame trečdalį mišinio. Ir taip – pusmetį. Kitiems gali prireikti metų, nes persitvarko kūnas, kraujas, kepenų sistema, formuojasi nauji įpročiai. Atsikėlus ryte čiupti ne sumuštinį, kavos, o išgerti šilto vandens.
Mariau, išvardijote visko ir labai daug, tačiau vienu metu kūnas, kepenys, žarnynas, inkstai ar galės viską atlaikyti? Kokia eilės tvarka sveikatintis, jei jau susergama minėtomis ligomis?
Viskas parenkama labai individualiai, priklauso nuo amžiaus, svorio, sveikatos – tai svarbu pabrėžti. Bet pasakysiu bendrą vidurkį. Numeris vienas – vanduo, nes su vandeniu, prakaitu išplaunami nuodai. Tad ryte puiki pradžia viena-dvi stiklinės šilto vandens...
... Atsiprašau, pertraukiu, girdėjau, kad kai kurie Laimo ligą išsigydė papildomai naudodami ir arbūzų dietą? Arbūzai keitė vandenį?
Arbūzų dieta nėra blogai, nes jie suteikia kūnui skysčio ir kartu valo organizmą. Bet valgant arbūzus, gali per šlapimą pasišalinti ir tam tikri naudingi elementai, tad svarbu žinoti, kaip po to atstatyti visus mikro- ir makroelementus. Tuomet reikia pavartoti dilgėlių lapų, juodųjų serbentų lapų ir uogų. Ypač skysčius šalina kava, tačiau tai nėra sveika. Arbūzai ir skanu, ir taip smarkiai iš organizmo nešalins elektrolitų. Kartu reikėtų valgyti daug uogų.
Tačiau tyras vanduo yra tyras vanduo. Arbatos litras nėra vandens litras. Ypač jei geriame arbatas su asiūklių, beržų lapais, kurie aktyviai šalina skysčius...
Po vandens gėrimo į sveikatinimosi dienotvarkę įtraukiame japoninį pelėvirkštį arba kitaip vadinamą japoninę reinutrę. Tai – tas pats augalas. Paruošimo būdų – begalė. Vienas iš jų – pasigaminti šaknų nuovirą: apie 20 min patroškinti 30 gramų šakniastiebių litrui vandens. Tą arbatą atvėsinti, pritrauktą skystį perkošti, dienai padalyti į lygias keturias dalis ir išgerti. Galima į salotas ir kokteilius dėti po tris-keturis, jie dideli, japoninės reinutrės lapus. Bet visa tai skirta saugoti sveikatą. Jei jau sergama Laimo liga ar erkiniu encefalitu, nuoviras veiks daug stipriau. Yra specialios tinktūros su spiritu, bet tokių negaminu, juolab, kiti žmonės joms alergiški, nevartoja spirito, alkoholio.
Toliau – juodasis beržo grybas, kurį jau daugelis pažįsta, renka, Kaune puikus žinovas Bernedinas Marčius. Sutarkuokite į miltelius ir naudokite. Kai kurie po vieną ar net du valgomuosius šaukštus beria į karštą vandenį, atvėsinę savaitę laiko šaldytuve. Po to, šiek tiek palaikę kambaryje, šią vėsią, stiprią arbatą po du valgomuosius šaukštus geria kasdien.
Kiaulpienė – vienas iš vertingiausių augalų pasaulyje, kurio turime sočiai. Iškasei, išdžiovinai šaknis, susimalei į miltelius ir naudoji.
Patarčiau nepamiršti ir beržo grybo nuosėdų. Vanduo ištraukia vienas medžiagas, bet nuosėdose lieka daug vertingų medžiagų ir dažnai jas išmetame į šiukšlių dėžę. Patarčiau sudžiovinti beržo grybo miltelius, po kelis šaukštelius įberti į apie 80–85 laipsnių karštumo vandens, palaikyti 15–20 min. kol pritrauks ir murktelti kartu su nuosėdomis.
Toliau – spyglių arbatos. Sauja pušų, eglių, kadagių spyglių suberti į karštą vandenį, palaikyti valandą, kol pritrauks, ir gurkšnoti po litrą šios arbatos. Tai puiki sveikatinimosi pradžia. Bet geriau kreiptis į vietos fitoterapeutą, vaistažolininką, kuris sudarys individualią programą.
Spygliuočiai kelia rūgštingumą, tad galima šiek tiek įdėti tai mažinančio vieno mėgstamiausių mano augalų, gauromečio. Galima pasidaryti ir mišinuką – spygliuočiai, beržo grybas, pelėvirkštis ir gaurometis. Viską išdžiovinti, pasidaryti miltelius ir naudoti. Ir užgerti šiltu vandeniu. Patogu ir nereikės gerti daug įvairių arbatų.
O po to jau – viso kūno sveikatinimas. Ir dažnai žmogus gydydamas vieną ligą, susitvarko ir kitą. Tvarkė kraujagysles, o susitvarkė žarnynas, kepenys, inkstai, kasa. Sintetinė chemija dažnai vieną gydo, o kitur kenkia, o augalai keliauja kūnu ir pakeliui sveikatina kitas dalis. Puikiai tinka tikrojo margainio sėklos, gausite pas ūkininkus, malūnininkus, susimalkite miltukus ir po valgomąjį šaukštą vartokite profilaktiškai, o po du – jau sveikatinimuisi.
Prie margainio puikiai tinka kiaulpienių, varnalėšų šaknys. Kiaulpienė – vienas iš vertingiausių augalų pasaulyje, kurio turime sočiai. Iškasei, išdžiovinai šaknis, susimalei į miltelius ir naudoji. Varnalėšų šaknys, jų dėkite lygiomis dalimis, dar labiau sustiprins kiaulpienės veikimą. Dar galime pridėti šlamučio žiedų. Ir geriame su visomis nuosėdomis pusvalandį, dar geriau valandą iki valgymo ar po maisto! Bet klaida tomis arbatomis užgerti sumuštinius. Tuomet tai tik gėrimas, bet ne vaistažolių arbata.
Geriant didesnius kiekius vaistažolių turbūt kartu reikia stiprinti ir kepenis, kurios gali nepajėgti apdirbti tokį kiekį augalų?
Taip. Minėtieji kiaulpienė, varnalėša, šlamutis šiek tiek drožia mums tarsi botagu – daugiau darbo kepenims, o margainis būtent sustiprina kepenis, atnaujina jų ląsteles. Jis vadinamas kepenų sergėtoju. O pamaitina kepenis daug mineralų turintys juodųjų serbentų, aviečių, žemuogių, netgi vynuogių lapai. Ir lapus galite naudoti įvairiais būdais – sauja lapų į kokteilius, jei džiovinsite ir sumalsite, tinka gerti su vandeniu ar į salotas.
Po Laimo ligos kai kurie sunkiai valdo ranką, koją ar kitas kūno dalis, sunku atlikti fizinius pratimus. Ar jiems galima kažkuo padėti?
Šalutiniai poveikiai labai įvairūs. Kai kurie net nejunta šalutinių poveikių, kai kuriems net eritemos apskritimas neatsiranda, kiti praserga to nežinodami. Kodėl? Kiekvienam skirtingos pasekmės, priklauso nuo kūno, gyvenimo būdo. Kas turi silpnesnius sąnarius gali pajusti paralyžiaus pasekmes, kažkas atminties trūkumą, nors tai dažniausiai pajunta turintys gretutinių ligų senjorai.
Bet po sveikatinimosi, apie kurį kalbėjome, naudojame palengvinti pasekmių simptomus. Sąnarių uždegimui, artritui ir visokiems „itams“ puikiai tinka šilinis viržis. Taip pat – pelkinė vingiorykštė, kuri auga drėgnose vietose, vadinama aspirinu ir puikiai gali pakeisti šią sintetinę chemiją.
Aspiriną išrado iš baltojo gluosnio žievės, tačiau tinka ne tik žievė, bet ir lapai, žiedai mūsų vadinamieji „kačiukai“. Karklą, gluosnį (žilvyčiai, blindės ir t.t.) rasti daug lengviau nei vingiorykštę, tad galima pradėti ir nuo jų, kurie nekenkia mūsų skrandžiui ir kitiems organams, kaip tabletės. Taip pat drebulė – gamta mums duoda ženklus, reikia tik pastebėti. Drebulė tinka, kai kūnas nevalingai virpa, dreba – nuo Parkinsono ir kitų panašių ligų. Ypač drebulių žievė, nes turi salicilatų, skystina ir stiprina kraują. Taip pat būtinas, jei yra bent menka galimybė, fizinis aktyvumas, kad tekėtų mūsų limfa, ir sveika mityba, kuri atskira, plati tema!
Kas mus sveikatina, susiję su švara, suteikia atsparumo, o ir susirgus pasveikstama kur kas greičiau ir lengviau. Vaistažolės – sveikos mitybos dalis. Maistas turėtų būti vaistas. Ir visa tai susiję ir su Laimu, encefalitu. Sveiki sukursime nepatogią terpę parazitams, virusams.
Kas pritraukia erkes?
Reiktų paklausti jų (šypsosi). Dažnai labiau prakaituotas žmogus, užterštas kūnas. Ir jei vilki šviesios, ypač baltos spalvos drabužiais. Nors patariama apsirengti baltai, kad erkes lengviau pamatytume ir laiku nusiimtume.
Sužinoję Laimo ligos diagnozę, juolab, erkinio encefalito, dauguma patiria šoką, baimę, gyvenimas tarsi slysta iš po kojų.
Tai – nėra pasaulio pabaiga, o tik žinutė. Dievulis ar gyvenimas kiekvienam mūsų šneka per įvairias situacijas. Jei tik bet ką valgai, miegi, dirbi, vartoji, ieškai naujų daiktų, lipi visiems per galvas, gauni ženklą, pamoką – ligą. Ir kiekvienas turime permąstyti, ką reikėtų keisti – mitybą, kažkokią savo savybę, gyvenimo būdą. Juolab, susirgę tai privalėsime padaryti. Pažvelgti į save. Ir keistis.
