Jeigu dar nepatyrėte, tikriausiai esate girdėję apie garso terapiją – gongų, dubenėlių sesijas. Tai – gerokai daugiau nei malonių garsų klausymasis, snaudžiant ant kilimėlio. Terapiniai garsai – įrankis, padedantis gyventi harmoningai. Kuo ypatingi bei įdomus šie garsai, kaip jie veikia žmogų ir kaip pakeitė pašnekovų gyvenimą, klausiau garso terapijos praktikų KAROLINOS ir TADO ŠIMKŲ („Artimi garsai“) – kūrėjų šeimos, kurios gyvenime garsas užima itin svarbią vietą.
Nuotraukos – Linos Kačerauskienės
Kaip garsas, garso praktikos atsirado jūsų gyvenime?
Karolina: muziką pradėjau jaukintis būdama aštuonerių, įstojusi į muzikos mokyklą. Mano pasirinktas instrumentas buvo violončelė – jos skambesys akimirksniu pakerėjo. Augau apsupta muzikos garsų. Man labai patiko grojimas ansamblyje – jau tada patyriau stiprų bendrystės per garsus poreikį. Baigusi muzikos mokyklą, studijavau architektūrą Dailės akademijoje, tačiau garsų nepamiršau – kartu su bendramoksliais kūrėme muzikos performansus, derinome violončelės garsus su elektronine muzika. Taip pat buvome sukūrę dainuojamosios poezijos grupę. Akademijos menininkų apsuptyje atradau intuityviąją grojimo pusę – padėjusi į šalį natas, improvizavau ir kūriau, šiek tiek atsitraukdama nuo akademinio grojimo, išmokto muzikos mokykloje. Besilaukdama vaikų, natūraliai, dėl apvalesnių formų, violončelei leidau pailsėti, o ir mažieji pareikalavo daug mano dėmesio, todėl muzika šiek tiek atitolo. Prieš motinystės etapą beveik dešimtmetį dirbau architektų biure. Tapus mama, įvyko vidinis virsmas, kuris paskatino ieškoti naujos savęs.
Tadas: visada jai sakydavau: „Karolina, tu ne architektė.“ O ji labai pykdavo.Visą dieną sėdėdama prie ekrano, Karolina prarasdavo energiją. Kai ji atrado garso terapiją, jos akys vėl sužibo, o kūrybai bei veiklai atsirado daug jėgų. Dabar ji – visiškai savuose vandenyse.
Karolina: pradėjusi klausti savęs, ką noriu veikti toliau, žinojau, kad tai turėtų būti susiję su muzika (violončele) ir saviugda, nes jau dvidešimt metų praktikuoju jogą, kvėpavimo pratimus, reiki, meditaciją... Ieškodama, kaip galėčiau save realizuoti šiose veiklose, radau garso terapijos mokymus „Laumžirgių žemėje“, į kuriuos iškart išvykau, kai tik galėjau šiek tiek atsitraukti nuo vaikų. Po trijų mėnesių pradėjau vesti garso terapijos sesijas. Tai įvyko prieš maždaug šešerius metus.
Baigus intensyvius, savaitę trunkančius kursus, kažkas viduje tarsi atsirakino, ir aš pradėjau aktyviai kurti kartu su žmona.
Tadas: na, o aš, pamatęs liepsneles Karolinos akyse, norėjau ją palaikyti. Nors esu dailininkas, muzika mane visada traukė, tik nemokėjau groti jokiu instrumentu. Garso terapija tapo tobula terpe atskleisti savo muzikinę pusę, kadangi dauguma čia naudojamų instrumentų grojama intuityviai. Baigus intensyvius, savaitę trunkančius kursus, kažkas viduje tarsi atsirakino, ir aš pradėjau aktyviai kurti kartu su žmona.
Karolina: dar prieš susilaukiant vaikų, Tadas su kolega naktimis tapydavo, užsilipę ant pastolių, klausydavosi gerklinio dainavimo įrašų ir lavindavo balso stygas – taip visai gerai įvaldė šį dainavimo būdą (juokiasi). Tadas dar prieš daug metų dalyvavo Nikolajaus Oržako balso atvėrimo ir gerklinio dainavimo seminare.
Ar pasiskirstote vaidmenimis, instrumentais, kuriais grojate garso terapijos sesijose?
Karolina: anksčiau daugiau planuodavome garso sesijos struktūrą, tačiau ilgainiui, susigrojus, pati erdvė diktuoja vaidmenis ir planą.
Tadas: dabar vaidmenimis nebesiskirstome, o grojame, sekdami savo vidine ir grupės pajauta. Garso sesijos skiriasi viena nuo kitos: vienos būna garsesnės, aktyvesnės, stipresnės, kitos – ramesnės, lėtesnės... Bandome pajausti, kaip reikėtų groti konkrečioje sesijoje, kai ji jau vyksta.
Nuo ko priklauso tai, kokia bus sesija?
Karolina: nuo visko, pradedant nuo mūsų pačių būsenos. Ruošdamiesi groti, stengiamės asmeninį gyvenimą palikti už durų, tačiau ne visada pavyksta. Kadangi esame šeima, o aš – audringa moteris, būna visko (juokiasi). Kartais į sesijas atvažiuojame, ką tik patyrę labai gyvenimiškas situacijas. Sesijos tėkmę lemia ir auditorija, jos garso terapijos patirtys. Bendra mūsų ir klausytojų energija sukuria unikalią garsui skleistis leidžiančią terpę. Garsų junginiai, patiriami kai kuriose sesijose, kartais stebina netgi mus pačius. Prisijungus prie srauto, patiriant transo būseną, visiškai atsipalaidavus, įvyksta tikrasis stebuklas. Na, o kalbant apie mūsų bendrų garso terapijos patirčių poveikį santykiams, jeigu į salę ateiname dar karšti, po buitinių klausimų sprendimo, garsai kaskart viską harmonizuoja. Iš salės išeiname vėl mylėdami vienas kitą (juokiasi).
Ruošdamiesi groti, stengiamės asmeninį gyvenimą palikti už durų, tačiau ne visada pavyksta. Kadangi esame šeima, o aš – audringa moteris, būna visko.
Tadas: santykių darnos prasme ši bendra veikla mums išties padeda. Garsai nuramina didžiuosius santykių bangavimus ir veikia terapiškai. Pratęsiant apie atskirų sesijų unikalumą, kadangi tai nėra muzikinis pasirodymas, prieš grodami mes nerepetuojame eigos. Kiekvienas instrumentas gali puikiai derėti ir atsiskleisti bet kurio iš mūsų rankose. Tai – tarpinis variantas tarp koncerto ir garso masažo. Sesijų metu sekame kūno pojūčiais – jie veda prie tų instrumentų, kuriais būtent tą akimirką norisi groti. Kuo labiau atsipalaidavę vedame, tuo labiau mėgaujamės procesu, leidžiame sau jį išjausti – tuo geriau jaučiasi ir grupė.
Santykių darnos prasme ši bendra veikla mums išties padeda. Garsai nuramina didžiuosius santykių bangavimus ir veikia terapiškai.
Jeigu reikėtų išsirinkti vieną instrumentą, ką rinktumėtės?
Tadas: aš visada linkęs pirmiausia rinktis šamanišką būgną ir balsą. Balsas – mano pagrindas ir didysis atradimas. Tai – „instrumentas“, kurį turime kiekvienas. Remiantis tyrimais, balsas labai stipriai veikia žmogų. Leidęs savo balsui skambėti, skleistis, pastebėjau, kaip tai veikia mano kasdienybę – labiau pasitikiu savimi. O tam, kad balsas lengviau skleistųsi, renkuosi būgną. Man užtenka bent 10 min. pabūgnuoti tam, kad pasikeistų būsena. Jei jaučiuosi pasimetęs ir noriu sugrįžti į savo energiją, būgnas ir balsas efektyviai grąžina mane į savo ašį. Sunkiomis gyvenimo akimirkomis, balsas yra visada su manimi, jis visada gali mane palaikyti, sugrąžinti į saugią vidinę erdvę, nepasiduodant emocijoms. Norėdami nuraminti vaikus, jiems niūniuojame, kodėl gi tokiu būdu nenuraminus ir savęs paties? Dainuodamas, stengiuosi girdėti balsą savo viduje, kūne, galvoje – tokiu būdu dėmesys krypsta į vidų, o smegenys persijungia į meditacinę būseną, padėdamos paleisti įtampą. Kiekvienas galime naudotis šia savo balso funkcija.
Karolina: sudėtinga išsirinkti vieną instrumentą... Man svarbiausieji: gongas, šamaniškas būgnas, violončelė ir balsas. Gongas su būgnu veda į skirtingas būsenas ir abu yra nepakeičiami, o violončelė – tarsi su manimi suaugusi, neįsivaizduoju gyvenimo be jos. Man garso reikia kaip nektaro. Kaip Tadas, dainuodamas ir grodamas būgnu, nurimsta, taip aš paauglystėje grodavau violončele, kai būdavo sunku. Tada to nesupratau, tačiau visada garsą savo gyvenime taikiau terapiniu tikslu – išgrodavau, išdainuodavau būseną, emocijas – kartais sunkumą, kartais ir džiaugsmą. Balsas man taip pat padeda sugrįžti į savo energiją: kai sunku, intuityviai daug niūniuoju, dainuoju, kartais išrėkiu... Apskritai, tikrai dažnai groju, vedu garso terapiją – tiek grupinę, tiek asmeninę, todėl natūraliai tame esu beveik kasdien.
Pasidalinkite, kaip ir dėl kokių priežasčių garso terapija mus veikia?
Tadas: dažniausiai po garso sesijos būna tyla. Klausiame, kaip visi jaučiasi, tačiau absoliuti dauguma bent jau pirmąjį pusvalandį kalbėti nenori. Po praktikos rekomenduojame neskubinti savęs, leisti sau pilnai jausti sesijoje patirtas būsenas – gali būti, kad svarbūs suvokimai pasieks tik po nakties ar dar vėliau. Sesijos poveikis nesibaigia, nutilus garsams. Būna, kad žmonės susisiekia ir pasidalina savo patyrimu garso sesijoje ir po kelių dienų ar savaičių. Garso terapiją galima lyginti su gera pirtimi: valome ne tik fizinį kūną, bet ir subtilųjį, žmogaus vidų... Po geros garso terapijos kaip po pirties – mintys ramios, švarios, juntama vidinė ramybė. Tačiau toje pačioje sesijoje dalyvaujantys žmonės gali patirti skirtingą efektą – vieni išgyvena euforines būsenas ir mintis, kiti gali atsikelti su ašaromis akyse ir baime viduje.
Po geros garso terapijos kaip po pirties – mintys ramios, švarios, juntama vidinė ramybė.
Karolina: taip, nors dažniausiai dalinamasi teigiamais patyrimais, kartais garso sesijoje iškyla ir nemalonių jausmų bei pojūčių. Terapiniai garsai gali iškelti, tarsi išplauti vadinamąją vidinę tamsą, baimes, prisiminimus, ypač gongas ir šamaniškas būgnas – stipresnieji instrumentai. Kartais, patyręs tai, ko galbūt nesitikėjo, žmogus užsidaro ir nesidalina savo jausmais, patirtimi, tačiau mes visada kviečiame kreiptis – galime padėti, nukreipti, patarti, kaip elgtis. Neverta bėgti nuo savo jausmų.
Pastebėjau, kad garsai padeda kamuojamiems nemigos, patiriantiems depresines būsenas, pasimetimą, ieškantiems gyvenimo krypties. Žinoma, norint pasiekti tokių pokyčių, garso terapijos sesijose vertėtų lankytis nuosekliai. Vienas kartas gyvenimo nepakeis. Kai kurie iš pradžių apsilanko asmeninėse sesijose, vėliau – grupinėse ir ilgainiui išmoksta, ką galima nuveikti su garsu, kaip jį patirti, siekiant išpildyti asmenines intencijas. Garsas subalansuoja subtilųjį, energinį lauką, išvalo jį nuo žalingų programų, tokiu būdu padėdamas plėstis sąmonei ir atsirasti aiškumui, vidiniam žinojimui. Garso terapijos sesijų lankymas kai kuriems padeda išsivaduoti net ir nuo lėtinių fizinių skausmų.
Kartais, atvirkščiai, po garso sesijos juntamas fizinis skausmas – tai gali reikšti besiformuojantį bloką kūne, kurį išjudina terapinių garsų dažniai. Garsas atpažįsta, kas mūsų struktūroje užspausta, kur energija yra tankesnė, ir padeda ją paleisti. Jis akimirksniu veikia visą žmogaus struktūrą, sąveikauja su mūsų vandenimis, kaulais, oro tarpais, kūne esančiais kristalais, keičia kiekvienos ląstelės dažnį ir energiją. Per garsą vyksta transformacija ir kartais tas harmonizavimas bei, apskritai, pokytis (net ir teigiamas), yra nepatogus. Bet koks pokytis vyksta palikus savo komforto zoną, o tai dažnai kelia nemalonius jausmus, baimę ir skausmą. Mes bijome, nenorime keistis, patirti to, kas bus geriau, bet dar nepažinta. Taigi, garsas, tam tikros jo vibracijos gali ir stipriau stumtelėti, ir labai švelniai, ramiai lydėti į pokytį, parodydamas problemą ir atverdamas galimybę, nukreipdamas, kokius žingsnius žengti link savęs gydymo. Terapinis garsas iš esmės yra labai palanki terpė savigydos procesų aktyvacijai. Tačiau pats žmogus renkasi, ar žengti kitus žingsnius – kiek jis norės pasiimti to gėrio, tiek ir pasiims, tiek prisijungs prie garso vibracijos poveikio.
Tadas: prieš garso sesiją rekomenduojame susikurti kryptį, intenciją, kuri yra svarbi. Garso vibracija ir sesijos metu patiriama meditacinė būsena gali padėti ją atskleisti. Kalbant apie garsų potencialą iškelti sudėtingus vidinius dalykus, iškart susimąstau apie gongus, kurių garsas – išties stiprus. Jeigu jų klausysimės aktyviu protu, šis garsas gali sukelti baimę. Stipriausi gongo garsai, jų kulminacija, kai garsas užlieja visą erdvę, panaši į saugų mirties patyrimą. Saugioje aplinkoje, šiltai užsikloję pledais, galime patirti nežemišką gongo vibraciją, primenančią kelionę į sielų pasaulį, kosmosą. Tiems, kurie gongo skambesį vertina protu, jis primena naikintuvų, sprogimų garsus, sukeliančius baimę. Tačiau vėl ir vėl patyrus gongų garsus, ilgainiui baimę keičia tyras džiaugsmas ir palaima. Mano įsitikinimu, po mirties bus daug geriau nei čia, Žemėje (juokiasi). Kodėl gongo garsas taip veikia? Jis toks stiprus, kad žmogus negali jo suvaldyti. Norint jį patirti darniai, būtina paleisti kontrolę, pasiduoti tam garsui. Baimė aplanko tada, kai kontrolės paleisti nepavyksta.
Karolina: mano pirmoji gongų sesija prieš daug metų buvo tokia nemaloni, kad maniau daugiau niekada nebegrįšiu (juokiasi). Atrodė, kad gongus daužo per stipriai, šalia knarkė vyrai, o aš mačiau vizijas, kaip, pati būdama samurajus, kardu kertu žmonių galvas.
Supratimas, kaip garsas veikia ir kas tuo metu su manimi vyksta, padeda patirti tikrąją garso naudą ir dovanas. Tą pirmąjį kartą prieš dešimt metų, tikrai nebuvau pasiruošusi visko priimti ir suprasti.
Kas jums svarbiausia jūsų veikloje, kokie jūsų norai, svajonės, tikslai, misija?
Tadas: suprasdamas, jausdamas ir patirdamas, kaip garso terapija veikia mane ir aplinkinius, jaučiu pareigą šiuo labai praktišku įrankiu pasidalinti su kitais. Tai mane veda į priekį.
Karolina: aš ypač gerai jaučiuosi garsuose. Jie mane įkvepia, juose patiriu kūrybinės energijos tėkmę, kuriu naujus projektus… Norisi skleisti žinią apie tai, kad garsas padeda pajudėti iš užstrigimo būsenos ir dalintis savo patirtimi. Asmeniškai patyriau – jei man gerai, aplink mane kuriasi graži, harmoninga erdvė, kurioje daug meilės ir šviesos. Šiandien jau nebeplanuoju išgelbėti viso pasaulio (nors iš pradžių patyriau šią stadiją), bet dalinuosi stipriai gelbstinčiais garso įrankiais per švelnumą ir įkvėpimą.
